Kelionė į Latviją ir Estiją automobiliu: ką pamatyti ir kur nuvažiuoti?

Prasideda dar vienos mūsų atostogos, o su jomis kelionė ir nauji nuotykiai. Kadangi paskutinę minutę pandemija pakoregavo planus, todėl vietoj Lenkijos ir Slovakijos pasirinkome aplankyti kaimynus latvius ir estus. Kelionę suplanavome ekonomišką su nedideliu prieskoniu prabangos. Susidėliojome maršrutą, susipakavome palapinę bei kitą turistinį inventorių ir leidomės į kelią.

1 – 2 dienos.

Keliaujam link Latvijos, kurioje pirmas tikslas – Rundalės rūmai. Kadangi tikslą pasiekiame tik vakare, todėl apsistojame nedideliame kempinge, kuris įsikūręs šalia jų. Susimokame 10 eurų už vietą ir įsikuriame nakčiai. Kempinge žmonių vos keli, todėl ramybė garantuota. Rytas prasideda gana anksti, todėl papusryčiaujame klausydamiesi paukštelių čiulbėjimo ir važiuojame apžiūrėti Rundalės rūmų. Pastatas tikrai įspūdingas, todėl mus sužavi tiek savo dydžiu, tiek išvaizda. Tai baroko stiliaus rūmai, kuriuose yra net 138 kambariai ir juose įkurtas muziejus. Šiuo metu vyksta pastato rekonstrukcija, todėl dalį rūmų grožio paslepia stelažai. Rundalės rūmai turi didelį gražų prancūzišką sodą, kuris yra mokamas kaip ir muziejus esantis juose. Bilietų kainos svyruoja nuo 4 iki 13 eurų. Pasidžiaugę rūmais judame link Bauskės pilies, kuri yra vos už kelių kilometrų nuo Rundalės. Tradicinė Livonijos laikų tvirtovė sudaryta iš dviejų dalių – Livonijos ordino pilies griuvėsių ir Kuršo kunigaikščių namų. Tvirtovės viduje veikia muziejus, kuriame galima apžiūrėti istorines senųjų laikų ekspozicijas, o bilietas suaugusiajam kainuoja 5 eurus. Ilgai čia neužsibūname ir keliaujame link Siguldos miestelio, įsikūrusio Gaujos upės slėnyje. Spalvingame miestelyje labiausiai akis traukia didingus laikus menanti Siguldos pilis, kurią čia pastatė Livonijos ordinas. Pilies kompleksą sudaro dvi dalys – viduramžių pilies griuvėsiai ir naujosios pilies kompleksas. Mus sužavėjo būtent senosios pilies griuvėsiai, nes jie turi didžiulę istorinę vertę. Tiesa, įėjimas į griuvėsius yra mokamas, kaina suaugusiajam yra 2 eurai. Čia yra zonos, kuriose galima pasidaryti pikniką ar šiaip prisėsti poilsiui.

Sekantis mūsų sustojimas – Gaujos nacionalinis parkas, kuris yra didžiausias ir seniausias parkas Latvijoje. Jis turtingais vešliais miškais, įvairiomis uolomis, upeliais ir paslaptingais urvais. Parke driekiasi ne vienas vaizdingas pėsčiųjų takas, kuris leidžia geriau susipažinti su jo grožiu. Mūsų pagrindinis tikslas Gaujos parke yra garsioji Gūtmanio uola. Legenda pasakoja apie mergelę, kurią čia pražudė nelaiminga karininko meilė jai. Visą legendą galima sužinoti informaciniame stende šalia uolos. Visą uolą puošia daugybė užrašų, o seniausi iš jų siekia net 1668 ir 1677 m. Šalia Gūtmanio uolos yra mokama automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau pavažiavus šiek tiek toliau, galima rasti ir nedidelę nemokamą aikštelę. Kitas mūsų kelionės objektas yra Turaidos pilis, kuri yra už 3 kilometrų nuo Siguldos pilies. Įėjimas į pilies teritoriją mokamas, kurio kaina suaugusiajam yra 6 eurai. Pilies muziejuje galima susipažinti su daugybe archeologinių, istorinių bei meninių vertybių, apimančių tūkstančio metų Latvijos istoriją. Automobilių stovėjimo aikštelės šalia pilies taip pat visur mokamos. Vėliau užsukame ir į netoli Turaidos pilies esantį Krimuldos dvarą, kuris klasicizmo stiliumi buvo pastatytas 1848 metais kunigaikščių Lyvenų. Vėliau dvaras buvo nusavintas ir paverstas kaulų tuberkuliozės sanatorija, o dar vėliau tapo reabilitacijos centru. Saulutės lydimi traukiame toliau link mažo Ligatnės miestelio, kuriame pirmas pastatytas pastatas buvo popieriaus fabrikas. Aplink jį ir buvo įkurtas šis gražus miestelis. Šalia fabriko prie upelio rasite įdomias ir paslaptingas uolas, kuriose išraustos skylės, kuriose vietiniai laikydavo maisto atsargas. Judame pamažu toliau ir šį kartą sustojame trumpam prie Zvartės uolos, kurią gaubia daugybė mitų ir legendų. Pasakojama, kad čia rinkdavosi raganos, kurios buvo geros žolininkės ir mokėjusios puikiai pasinaudoti gydomosiomis čia pat pievoje augančių žolių savybėmis.

Visai netikėtai užklystame į dar vieną viduramžių Latvijos tvirtovę, kuri buvo įsikūrusi prie Araišių ežero. Deja, šiandien iš jos likę tik maža dalis griuvėsių. Apžiūrėję griuvėsius, traukiame link įdomesnės vietos – tai šalia esanti Meitų sala. Joje randame vienintelę rekonstruotą tokio tipo medinę jotvingių gyvenvietę Europoje. Ją su pakrante jungia medinis tiltas. Už šį vizitą teks sumokėti suaugusiajam 4 eurus. Toliau keliaujame į Cesį ir tai paskutinė stotelė Latvijoje. Cesys yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų Pabaltyje. Čia randame pilį, kurią apžiūrėti iš išorės galima nemokamai, tačiau norint patekti į vidų, teks įsigyti bilietą, kurio kaina suaugusiajam prasideda nuo 6 eurų. Praleidžiame šiek tiek laiko miestelyje ir atsisveikiname su Latvija. Paskutinis šios dienos tikslas yra pasiekti Estiją ir vakare mums tai pavyksta. Susirandame kempingą, įsikuriame nakvynei ir pasėdėję šiek tiek prie laužo einame miegoti.

3 diena.

Pakylame anksti ir lekiam iki Otepės kurorto. Tai populiarus miestelis tarp žiemos pramogas mėgstančių turistų ir vietinių. Šalia jo tyvuliuoja Pühajärve ežeras, kurio pakrantes mielai renkasi stovyklautojai. Pasižvalgome šiek tiek ir važiuojame į studentų miestą Tartu. Mieste rasite ne vieną įdomų muziejų, tačiau mes nusprendėme juos palikti kitam kartui. Šį kartą apžiūrėjome senamiestį, pasivaikščiojome upės pakrante ir judėjome toliau. Už nepilnos valandėlės pasiekiame Rusijos pasienyje įsikūrusią Mustvę. Prie didžiulio Peipaus ežero esantis mažas miestelis – tai vis populiarėjantis kurortas rusų tarpe. Šiandien čia visiška ramybė, nesutikome nei vieno turisto, o ir vietinių beveik nematyti. Ežero pakrantėje driekiasi didžiulis pliažas, tačiau visiškai tuščias. Paplūdimyje įrengta vaikų žaidimo aikštelė, o ant mažos kalvelės stovi didžiulis „National Geographic“ lango rėmas, kuris puikiai tinka meniškai nuotraukai. Taip pat miestelyje rasite gražią raudonų plytų cerkvę ir Sentikių muziejų. Toliau judame Rakverės pilies link, kuri buvo pastatyta XIII amžiuje ant įspūdingos kalvos. Ją drąsiai galima priskirti vienai iš gražiausių Estijos pilių. Norintys susipažinti su anų laikų gyvenimu, gali įsigyti bilietą, kurio kaina 11 eurų suaugusiajam. Pilyje vyksta įvairūs persirengėlių festivaliai, kuriuos mielai stebi ir juose dalyvauja ne tik vietiniai, bet ir turistai. Šalia Rakverės pilies rasite įspūdingą Tarvos skulptūrą – taurą, kuris buvo pastatytas minint 700 – ąjį miesto gimtadienį. Taip pat netoli pilies yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Rakverės miesto panorama.

Sekantis mūsų taškas – Lahemos nacionalinis parkas. Klaidžiodami parko keliukais aptinkame seną Esku bažnytėlę vidury girios. Mūsų nuostabai, ji neužrakinta ir galime pažvelgti į vidų. Kuklus interjeras suteikia jaukumo jausmą. Mažame bažnyčios kambarėlyje randame dvi senovines maldaknyges, kurios išleistos buvo 1878 metais. Nuostabu, kaip iki šių laikų vietiniams kaimelio gyventojams pavyko išsaugoti tokį lobį ir dar visiems atviroje bažnyčioje. Šventą vietą supa nesuskaičiuojama daugybė kapų, iš kurių vieni neseniai supilti, o kitų likę tik neįskaitomi metaliniai kryželiai. Jų tiek daug ir kiti tokie seni, kad išsibarstę dideliame miško plote tarp paparčių, grybų ir samanų, atrodo lyg vaiduokliai pasiklydę girioje. Dar ir dabar šiurpuliukai per nugarą nubėga, pagalvojus apie tą magišką vietą. Traukiame toliau ir surandame etnografinę sodybą, kurioje galima susipažinti su senoviniu estų gyvenimo būdu. Užsukame ir į Käsmu žvejų kaimelį, kurio istorija siekia net 1453 metus. Vaizdingoje pakrantėje iki šiol išlikę keli seni žvejų valčių laikymui skirti mediniai pastatai. Tai puiki vieta kaimo turizmui, kurią pamėgę estai. Ilgai neužsibūname, nes mūsų šiandienos galutinis tikslas Talinas. Pakeliui nepraleidžiame Jagalos krioklio, kuris yra vienas iš Estijos gamtos stebuklų. Jis taip pat laikomas vienu aukščiausiu kriokliu Europoje. Šiuo metu dėl sausros krioklys susiaurėjęs ir negali parodyti savo didybės, bet mums jis labai patiko.

Vakare pasiekiame Estijos sostinę ir čia jau apsistojame šalia senamiesčio esančiame Park Inn by Radisson Central Tallinn viešbutyje. Talinas mus nustebina savo gražia viduramžių architektūra ir ramybe. Tikėjomės rasti šurmuliuojančias gatves, tačiau senamiestis pasirodė tuštokas. Kadangi sostinei skyrėme tik kelias valandas, todėl nusprendėme jas atiduoti senamiesčiui ir tikrai nepasigailėjome. Žavi  miesto architektūra vertė vaikščioti iškeltomis akimis į viršų ir aikčioti iš nuostabos. Pasivaikščiojome Kadriorgo parke, apžiūrėjome Aleksandro Nevskio katedrą, Talino miesto sieną, užsukome į Rotušės aikštę ir nuskubėjome ant Tompea kalvos. Čia palydėjome saulę ir gėrėjomės pasakiška miesto panorama. Po vakarienės senamiesčio restorane, davėme sau pažadą čia sugrįžti ir tikrai tai padarysime, gal ir ne kartą.

4 diena.

Rytą tradiciškai pradedame anksti, nes norisi kuo daugiau visko pamatyti. Šiandienos pagrindinis tikslas pasiekti Saremos salą, todėl ir judame ta kryptimi. Apžvelgiame ką galime pamatyti pakeliui ir nutariame, kad pirmas sustojimas bus Keilos krioklys. Neapsirikome su pasirinkimu, nes be mūsų daugiau nieko nebuvo. Jausmas fantastiškas, kai aplinkui girdisi tik vandens šniokštimas ir rytinis paukščių čiulbėjimas. Saulės spinduliai apšviečia vandenį ir tik dar labiau paryškina aplinkinę žalumą. Keilos krioklys yra trečias krioklys pagal dydį Estijoje ir tai populiari vieta tarp jaunavedžių. Jie čia ant šalia esančių metalinių širdelių kabina spynas su įvairiais linkėjimais ir raktelius išmeta į vandenį. Pasidžiaugę ramybe ir nuostabiu vaizdu traukiame toliau prie Vasalemma dvaro, kuris buvo pastatytas 1700. Dvaras buvo atnaujintas neoklasicistiniu stiliumi 1900 metais ir jame buvo įkurta pagrindinė mokykla. Kita stotelė Rummu povandeninis kalėjimas. Tai viena įdomiausių šiaurinės Estijos vietų. Kažkada čia stovėjo kalėjimas, kurio kaliniai buvo išnaudojami kalkakmenio kasybai. Vėliau viskas buvo užlieta vandeniu. Šiandien čia stūkso kalkakmenio uolos, šalia kurių po vandeniu atsidūrę ne tik pastatai, bet ir įrankiai, tvoros bei siauros gatvelės. Tai viena paslaptingiausių nardymo vietų pasaulyje. Norint geriau apžiūrėti Rummu, teks įsigyti bilietą, kurio kaina suaugusiajam 4 eurai. Iš čia važiuojame į mažą kurortinį miestelį Haapsalu, kuriame stovi įspūdingiausia Estijos pilis, pastatyta XIII a. Jos didybė tiesiog užburia ir tik galima įsivaizduoti kokia galinga tvirtove ji buvo viduramžiais. Pilies kiemą galima apžiūrėti nemokamai, o norintys palaipioti po jos griuvėsius ar sužinoti daugiau apie miesto istoriją, turi įsigyti bilietą, kuris kainuoja 10 eurų suaugusiajam. Pakeliui dar sustojame paukščių stebėjimo poste Matsalu nacionaliniame parke, kuriame pavasarį susirenka didžiausia gervių populiacija Europoje. Geriausias laikas stebėti šį reginį yra pavasaris, nes kitu metu pelkė būna išdžiūvusi.

Vėlyvą popietę pasiekiame Virtsu uostą ir persikeliame į Saremą, kurioje keliaujame apžiūrėti Kalio kraterio. Atvykus vaizdas ne visai toks, kokį tikėjomės pamatyti, nes vanduo stipriai nusekęs, todėl kažkokio didelio įspūdžio nepadaro. Judame toliau link Kuresarės miesto, kuris Saremoje yra pagrindinis turistų traukos taškas. Čia randame daugiau šurmulio ir poilsiaujančiųjų. Mieste aplankome pilį, kuri buvo statyta visai kitokiu principu nei dauguma Estijos pilių. Dar užsukame į senamiestį, po to prie Suur Toll ja Piret statulos, pasidarome kelias nuotraukas ir lekiam ieškoti kempingo. Visai netyčia aptinkame laukinio paplūdimio nemokamą Abula kempingą, todėl netrukus čia ir įsikuriame. Fantastiškas vaizdas ir puiki vieta, nes stovyklautojų beveik nėra, viešpatauja visiška ramybė. Pasivaikštome paplūdimiu, palydime saulę, pasigrožime vaizdais ir einame ilsėtis.

5 diena.

Atsikeliame dar tik tekant saulei, todėl galime pasidžiaugti bundančia gamta. Tai vienas iš tų rytų, kai džiaugiesi kiekviena smulkmena ir esi laimingas, kad gali matyti tokius nuostabius dalykus. Bandome susidėlioti Saremos lankytinų vietų planą, tačiau išanalizavę rekomenduojamas internetinėse platybėse vietas, kažkodėl vertų dėmesio daug nerandame. Mums užkliuvo 3 objektai, kuriuos ir nusprendėme pamatyti. Planavome Saremos salai skirti dvi dienas, tačiau po vakarykščios patirties ir rytinių paieškų pakeitėme planus ir nutarėme vakarą praleisti jau Rygoje. Kylame ir lekiame apžiūrėti Pangos skardžio, tačiau didelio įspūdžio matomi vaizdai nesuteikia. Šiek tiek pasivaikščiojame bandydami surasti nors kažką pozityvaus. Čia taip pat stovi nedidelis apžvalgos bokštas, nuo kurio galima apžvelgti apylinkes. Nusiperkame suvenyrą iš vietinės moterėlės ir traukiame link Angos vėjo malūnų parko. Visą parką sudaro tik 5 nedideli malūnai, išsirikiavę šalia kelio. Keli kadrai ir judame toliau. Tiesa, įėjimas į mini malūnų muziejų yra mokamas, kurio bilieto kaina 4 eurai. Paskutinė vieta mūsų sąraše šioje saloje yra Maasi archeologinė vieta, kurioje randame pilies griuvėsius, nusileidžiame į jų požemius, kurie mus nustebina. Čia ir atsisveikiname su Sarema. Bevažiuojant susimąstome, kodėl agentūros tiek reklamuoja ir giria šią salą, nes važiuoti tiek kilometrų dėl vos kelių objektų tikrai neverta. Kaip dienos išvyka Saremos sala tiks, tačiau ilgesniam laikui čia bus nuobodu. Norintys ramybės, Saremoje ją ras, tačiau ramybę galima rasti ir Lietuvos kaime.

Paskutinis taškas Estijoje – mums liko aplankyti tik Pernu kurortą. Pasivaikštome, nusiperkame kelis suvenyrus ir lekiame į Rygą. Mieste apsistojame netoli senamiesčio esančiame jaukiame Park Inn by Radisson Riga Valdemara viešbutuke. Tęsiame tradiciją ir vakare keliaujame apžiūrėti senamiesčio. Ryga palyginus su Talinu labai judrus miestas, pilnas kamščių ir žmonių. Mūsų nuostabai, senamiestyje pakankamai ramu, todėl neskubėdami mėgaujamės gražia miesto architektūra ir klausomės iš vietinių restoranėlių sklindančios muzikos. Rygoje lankomės ne pirmą kartą, tačiau čia visada smagu sugrįžti. Rygą galima rinktis ir vienos dienos išvykai, ir ilgesniam laikotarpiui. Mieste veikia keletas muziejų, tokių kaip Aviacinės technikos muziejus, Rygos automobilių muziejus, kino muziejus, įsikūręs zoologijos sodas, stovi pilis, Šv. Petro bažnyčia, Melngalvių rūmai, Trys broliai ir daugybė kitų nuostabių lankytinų vietų. Puikiai užbaigiame šią dieną, o rytoj laukia kelionė pajūriu link Lietuvos.

6 diena.

Šiandien rytas vėlyvas, leidome sau ilgiau patinginiauti. Apie pietus paliekame Rygą ir keliaujame link Kolkos rago. Tai savotiškas iškyšulys, kuriame susilieja Baltijos jūros ir Rygos įlankos vandenys, o viską vainikuoja ten stovintis Kolkos švyturys. Kai pasiekėme šią vietą, prasidėjo liūtis, todėl tik akies krašteliu pavyko pamatyti Kolkos ragą. Teko sprukti iš ten, kur šviečia saulė, į Jūrmalos pusę. Tiesa, automobilių stovėjimo aikštelė prie kyšulio yra mokama, joje taip pat rasite ir kavinukę, galėsite įsigyti suvenyrų. Jūrmaloje nesustojame, tik bevažiuodami pasižvalgome po didžiausią kaimynų kurortą, kurį taip mėgsta lietuviai. Įvažiavimas į miestą yra mokamas, o kaina  – 2 eurai.  Vėliau užsukame į dar vieną Latvijos kurortą Ventspilį. Tai ramus ir nedidelis miestelis, puikiai tinkantis šeimos poilsiui. Lankytinų vietų čia nėra daug, tačiau kurortas turi daugybę puikių paplūdimių tingiam poilsiui. Ventspilyje taip pat veikia vandens parkas, kurį labai mėgsta mažieji poilsiautojai. Pasivaikštome pakrante, užsukame į miestelio centrą ir išvykstame į Liepoją. Ją pasiekiame tik apie 20 valandą, todėl bandome surasti nakvynei vietą. Apsistojame Liepojos pakraštyje, kur už  palapinę kempinge sumokame 10 eurų. Čia taip pat galima išsinuomoti ir poilsio namelius. Kempinge sutinkame daug lietuvių, nes Liepoja yra vienas populiariausių kurortų tarp tautiečių. Tiesa, nakvynę teks dalintis su būriu uodų, nuo kurių čia sunku apsiginti.

7 diena.

Mūsų rytas tradiciškai prasideda anksti. Kylame ir keliaujame apžiūrėti Liepojos kurorto. Jis turi net 8 kilometrų paplūdimių ruožą, todėl pasikaitinti saulutėje vietos užteks visiems. Vasarą čia vyksta garsūs muzikos festivaliai, o didžiausias traukos objektas yra Karuostos karinis kalėjimas. Mes jį pasilikome kitam kartui, pažadėjome sugrįžti. Paskutinis mūsų kelionės taškas Papės kaimas. Tai nuostabi ramybės oazė, apsupta laukinės gamtos. Čia švarūs ir gražūs paplūdimiai, kuriuose tik vienas kitas poilsiautojas. Automobilių stovėjimo aikštelėje vien lietuviškais numeriais paženklintos transporto priemonės. Sunku patikėti, kad ne Lietuvoje esame, kai aplink vien tautiečiai. Papė gali didžiuotis ne tik savo paplūdimiais, bet ir daugybe nuostabių vietų. Čia stovi švyturys, tyvuliuoja Papės ežeras, driekiasi Nidos aukštapelkė, ganosi laukiniai arkliai, vingiuoja pažintiniai takai ir dar rasite daug kitų laukinės gamtos stebuklų. Pasižvalgome po apylinkes, truputį pasideginame ir kertame Lietuvos sieną.

Trumpa, bet pilna įspūdžių kelionė baigėsi. Didžiausias atradimas – Talino miestas, Gaujos nacionalinis parkas ir pasakiškos Estijos pilys. Labiausiai nuvylė Saremos sala, tačiau tai tik asmeninė patirtis, galbūt kažkam tai puikus ramaus poilsio kampelis. Į kai kurias vietas tikrai dar sugrįšime, o kitos liks gražiu prisiminimu.