Savarankiška kelionė po Andalūziją: ką verta pamatyti ir kiek kainavo kelionė?

Atvėsus orams, vis labiau ilgimės vasaros ir vis dažniau mąstome apie jos pratęsimą. Šį kartą ilgai nesvarstę, pasirinkome lietuvių jau pamėgtą Andalūzijos regioną Ispanijoje. Spalio mėnuo jame šiltas ir saulėtas, o ir sezonas dar gana aktyvus. Į kelionę leidomės su šeima, todėl 3 asmenims bilietus nusipirkome už 105 eurus į abi puses.  Atsižvelgdami į susidarytą kelionės planą, nakvynei pasirinkome du viešbučius, kurie 12 naktų su pusryčiais ir vakarienėmis mums kainavo 735 eurus. Andalūzijos regionas didelis, todėl norėdami pamatyti svarbiausias vietas, turėjome išsinuomoti automobilį, kuris visam kelionės laikotarpiui mums kainavo 240 eurų su pilnu draudimu. Tik atskridę, apsistojome Fuengirolos kurorte esančiame Hotel Monarque Torreblanca viešbutyje, o vėliau persikėlėme į Playacalida Spa Hotel viešbutį, kuris įsikūręs Almunjekaro kurorte. Abu viešbučiai nors ir skirtingi, tačiau mums labai patiko. Aptarnavimu, maitinimu ir tvarka buvome labai patenkinti. Nors turistų viešbučiuose daug, tačiau viskas puikiai sustyguota, o saugumas pirmoje vietoje. Didžiąją kelionės dalį buvome kelyje, tačiau šiek tiek laiko skyrėme ir saulės bei baseino malonumams.

Pirma diena buvo skirta poilsiui ir kelionės plano apžvalgai. Antrą dieną tyrinėjome Torcal de Antequera parką, bet prieš tai dar užsukome į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivėrė gražus užtvankos vaizdas. Torcal de Antequera parkas – tai pasakiško grožio vieta, kurią sunku apibūdinti žodžiais. Parkas unikalus ir įdomus savo įvairių formų uolomis, kurios priverčia aikčioti ne vieną. Manoma, kad parke kažkada tyvuliavo jūra, tačiau vėliau įvairių gamtos stichijų dėka jos vietoje susiformavo nuostabios uolos, kuriomis pasigrožėti atvyksta turistai iš viso pasaulio. Parke įrengta daugybė skirtingo ilgio ir sudėtingumo pėsčiųjų takų, o vieną iš jų išbandėme ir mes. Pasirinkome vidutinio sunkumo, pusantros valandos trukmės žygio taką. Labiausiai šiuo maršrutu buvo sužavėtas mažasis keliautojas. Įdomu tai, kad parke gyvena net 116 rūšių gyvūnų, todėl žygeiviams sutikti vieną iš jų yra nemaža tikimybė. Mums pavyko pamatyti driežus ir kelis kanopinius gyvūnus, kurių rūšies taip ir neišsiaiškinome. Parke praleidome visą popietę, todėl nors ir pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių grįžome į viešbutį.

Trečią dieną aplankėme Fuengirolos bioparką. Tai smagi pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įdomiausia, kad parkas įsikūręs pačiame kurorte, todėl sunku įsivaizduoti kaip tokiame nedideliame plote gali tilpti tiek gyvūnų. Mūsų nuostabai visi gyvūnai įkurdinti puikiomis sąlygomis, atkuriant jų natūralias buveines. Parke gyvena įvairūs egzotiniai gyvūnai iš viso pasaulio, tokie kaip komodo drakonai, nykštukiniai begemotai, šimpanzės, orangutangai, gorilos, Galapagų vėžliai, didieji jaučiaragiai, Madagaskaro lemūrai, Nilo ir bukasnukiai krokodilai, Sumatros tigrai, Malaizijos tapyrai ir daugelis kitų. Bioparke užtrukome apie 3 valandas, tačiau šioje gamtos oazėje galima praleisti ir daugiau laiko, ypač kai jame dar yra vaikų žaidimų aikštelė ir kavinukė. Smagiai praleidę laiką parke, toliau mėgavomės saule prie baseino.

Ketvirta diena buvo suplanuota labai intensyvi, todėl teko skubėti pusryčiauti ir leistis į kelią. Kelionė prasidėjo nuo Júzcar miestelio, dar vadinamo Smurfų miesteliu. Jo išskirtinis bruožas – mėlynos spalvos namai, kurie buvo nudažyti, kuriant filmą apie Smurfus. Dėka šių personažų kaimelis tapo žinomas ir lankomas turistų. Tarp mėlynų namų radome Smurfų portretų ir jų statulų, kas daugiausiai džiaugsmo suteikė mūsų mažajam keliautojui.

Toliau vykome į Rondos miestą, kuriame norėjome pamatyti garsųjį Naująjį tiltą (Puente Nuevo). Tai vienas lankomiausių objektų ir pagrindinis miesto simbolis, sujungiantis senąją ir naująją miesto dalis. Pasigrožėję vaizdu ir padarę kelis kadrus, skyrėme šiek tiek laiko pasivaikščiojimui po patį miestą.

Toliau traukėme link Setenil de la Bodegasas miestelio. Norėjome pamatyti miestelį, įsikūrusi po didžiule uola. Tikėjomės pamatyti įspūdingą vaizdą, deja, visas grožis nublanko dėl turistų ir vietinių minios gatvėse. Uolas ir po jas esančius baltus namukus pamatėme, tačiau jokio įspūdžio tai nepadarė.

Ilgai neužtrukę, keliavome į Zahara de la Sierra miestelį, kuris įsikūręs ant kalvos, o jo aukščiausias taškas kadaise buvusios pilies bokšto griuvėsiai. Iš miestelio atsiverė nuostabūs ežero ir jo apylinkių vaizdai. Pats Zahara de la Sierra miestelis labai jaukus ir gražus, todėl su dideliu malonumu leidomės į pažintį siauromis gatvelėmis.

Artėjant dienos pabaigai, pasiekėme dar vieną unikalią vietą. Atvykome į Garganta Verde kanjoną, kuriame gyvena didžiausia Europoje grifų kolonija. Čia galima atrasti keletą žygio takų, iš kurių vieną išbandėme ir mes. Fantastiškas jausmas keliauti kanjonu, apsuptiems Viduržemio jūros augmenijos, didingų uolų su virš galvos sukančiais ratus grifais. Radome kelias apžvalgos aikšteles, iš kurių turėjome progą stebėti grifų skrydžius iš gana arti. Tiesa, norint girdėti jų klegesį ir sparnų mosavimą, reikia būti labai tyliems. Tai buvo vienas įspūdingiausių matytų vaizdų šios kelionės metu.

Pora dienų ilsėjomės prie baseino bei jūros ir lankėme vietinius miestelius. Didžiausią įspūdį paliko Marbelos miestelis, kuris populiarus tarp turtingųjų. Mums labai patiko Marbelos senamiestis, kuris skendėjo gėlėse, o aplinkui kavinėse jaukiai įsitaisę šurmuliavo tiek vietiniai, tiek turistai. Užsukome ir į Banus uostą, kuriame akį traukė viena už kitą gražesnės prabangios jachtos.

Atsisveikinę su Fuengirolos kurortu, toliau leidomės į kelią ir už poros valandų pasiekėme garsiąją Kordobą. Miestas pasitiko gražiu senamiesčiu ir įspūdingu maurų palikimu. Pasivaikščiojome senamiestyje, kuriame ypač jaučiami ryškūs įvairių tautų pėdsakai, aplankėme Kordobos mečetę, kuri yra didžiausia ir seniausia Ispanijoje.

Taip pat pasigrožėjome romėnų tiltu su 16 arkų, pastatytu dar I amžiuje pr. Kr. (žinoma, šiandieninis tiltas yra atstatytas) ir laukėme savo eilės į Alkazarą. Šie rūmai turi keturis tvirtos struktūros bokštus, didžiulę mozaikos salę, senųjų rūmų griuvėsius ir labai gražų išpuoselėtą sodą. Žavingoje tvirtovėje praleidome daugiau laiko, ypač soduose.

Toliau skubėjome į senovinį Islamo pasaulio maurų miestą Medina Azahara. Jis pranoko visus mūsų lūkesčius ir buvo šios dienos atradimas. Pirmiausiai pasivaikščiojome po mini muziejų, kuriame eksponuojami Medina Azahara vietovėje rasti daiktai, pažiūrėjome kelis video ir vykome apžiūrėti šio miesto griuvėsių. Nemaža dalis senovinio miesto griuvėsių atkurta, tačiau vietovėje nuolat vyksta kasinėjimai, kurių dėka miestas vis dar plečiasi. Medina Azahara pagrindinės statybos vyko 936–940 m., o šiandien tai yra didžiausia archeologinė vietovė Ispanijoje. Miestas buvo pastatytas ant terasų, kurioms buvo panaudotas kalno šlaitas. Kiekviena terasa nuo kitų buvo atskirta sienomis, kurios padalijo miestą į tris dalis. Kai kurie kambariai vis dar iliustruoja šio mitinio miesto ekstravaganciją ir prabangą, todėl buvo labai smagu vaikštinėti po griuvėsius ir mintimis nusikelti į buvusio klestinčio miesto laikus. Griuvėsiuose praleidome kelias valandas, todėl naują viešbutį Almunjekaro kurorte pasiekėme gana vėlai.

Naują atostogų dieną skyrėme nesudėtingam Sierra Nevada kalnų žygiui, pasivažinėjimui vingiuotais kalnų keliukais ir tuo pačiu aplankėme žymiąją Granadą bei svarbiausią miesto objektą – Alhambrą.

Pirmiausia 3 valandas žygiavome kalnais, grožėjomės panoramomis, stebėjome kalnų ožius ir viską fiksavome nuotraukose. Vėliau leidomės kalnų keliukais iki aukščiausios jų viršūnės. Prieš akis atsiveriantys vaizdai vertė aikčioti.

Popietę praleidome Alhambroje ir Generalifės soduose. Alhambros ansamblis – tai didžiulė teritorija su maurų valdovų rūmais. Garsieji rūmai buvo suprojektuoti XIV amžiuje kaip rojaus kampelis žemėje, tačiau laikui bėgant buvo išplėšti bei suniokoti ir tik vėliau restauruoti. Nors tai viena labiausiai turistų lankomų vietų Andalūzijoje, mums didelio įspūdžio nepadarė. Gal dėl to buvo kalta turistų minia, dėl kurios sudėtinga tapo viską apžiūrėti ir tai labai vargino.

Artėjant atostogų pabaigai, aplankėme Maro, Nerja ir Frigiliana miestelius. Visi ispaniški miesteliai jaukūs, savaip gražūs ir išpuošti gėlių vazonėliais.

Frigiliana miestelyje buvo smagu pasivaikščioti siauromis akmeninėmis gatvelėmis ir prisėsti vietiniame restoranėlyje.

Maro miestelyje ilgai neužtrukome, o Nerjoje aplankėme Europos balkoną. Ant uolėto iškyšulio įsitaisęs balkonas kadaise buvusi tvirtovė, saugojusi miestą nuo piratų, o šiandien tai turistų ir vietinių traukos centras. Aplinkui gausu kavinukių, kuriose šurmuliuoja daugybė žmonių. Pasigrožėjome atsiveriančiais vaizdais ir grįžome namo.

Paskutinę dieną skyrėme Malagos miestui. Nors laiko daug neturėjome, tačiau spėjome apžiūrėti neįprastos išvaizdos Malagos katedrą, kuri buvo statoma net 200 metų. Vėliau užsukome ir į Alkazabą tvirtovę, kuriai skyrėme šiek tiek daugiau dėmesio. Net nepajutome kaip prabėgo 13 dienų savarankiška kelionė po Andalūziją ir atėjo metas grįžti namo. Atostogos buvo smagios, kupinos daugybės įspūdžių, gražių nuotraukų ir nuoširdaus juoko.

Nors savarankiška kelionė po Andalūziją ir nebuvo trumpa, tačiau ji mums nekainavo brangiai. Iš viso bazinis kelionės paketas mums gavosi už ypatingai mažą kainą, tik už 280 eurų vienam asmeniui. Visada keliaujam pigiai ir tą daryti padedam savo klientams.

Pateikiame 7 priežastis, kodėl verta pradėti keliauti savarankiškai ir drąsiai keliaukite ne tik į Andalūziją, tačiau ir po visą pasaulį. Nežinote nuo ko pradėti planuoti kelionę – kreipkitės į mus ir mes suplanuosime kelionę už jus.

Taip pat skaitykite:

• Madridas – pašėlusio naktinio gyvenimo ir turtingos kultūros sostinė.
• Nepakartojamo grožio Sevilijos miestas užburia keliautojus nuo pirmos minutės.
• Malaga – spalvingas, meniškas ir nenuspėjamas kurortas, kviečiantis smagiai praleisti atostogas.