Atostogos Mauricijuje su vaiku: ką verta pamatyti ir kiek kainavo kelionė?

Šaltuoju metų laiku visada trūksta saulės ir šilumos, todėl, kaip ir kasmet, jų ieškoti skrendame kitur. Šiais metais mūsų žiemos atostogos buvo praleistos Mauricijuje, į kurį keliavome su vaiku. Bilietus nusipirkome beveik prieš metus, kai jų kaina buvo stulbinanti. Sunku patikėti, tačiau asmeniui skrydis iš Vilniaus su „Turkish Airlines“ kainavo tik 285 eurus. Su apgyvendinimu teko pavargti, nes kainos saloje didžiulės. Norintys gyventi poilsio kompleksuose, turi plačiai atverti pinigines, nes čia kainos prasideda nuo 200 eurų už naktį. Jei nuspręsite apsistoti prabangiuose JW Marriott Mauritius Resort ar The Oberoi Beach Resort, tai už naktį gali tekti pakloti ir 500 eurų.

Mes savo kelionę dalinome į dvi dalis, vieną jų praleidome pietinėje Mauricijaus dalyje, o kitą – šiaurinėje salos dalyje. Tai buvo puikus sprendimas, nes nors sala ir nėra didelė, tačiau užtrunka nukeliauti nuo vieno salos galo iki kito. Pietinėje salos dalyje norėdami kuo labiau pajausti vietinių gyvenimą, apsigyvenome Tamassa Bel Ombre poilsio komplekse, o šiaurinėje – rinkomės poilsį Voile Bleue Boutique viešbutyje. 12 naktų apgyvendinimui su pusryčiais išleidome 1011 eurų.

Mauricijus – vulkaninė sala Indijos vandenyne, nedaug nutolusi nuo pietinės Afrikos. Kažkada ši sala buvo Prancūzijos kolonija, tačiau šiandien ji yra stabili demokratiška valstybė. Saloje daugiausiai gyvena kreolai, kalbantys kreolų kalba, tačiau gana gerai jie kalba prancūziškai bei angliškai.

Mauricijus labai žalia sala, todėl žalumos čia galima išvysti visur. Mes keliavome žiemą, kai saloje vyrauja lietingasis sezonas, tačiau lietus ar tropinės liūtys čia gali greitai užeiti ir taip pat greitai praeiti, todėl tai įprastas salos reiškinys. Keliaujant po Mauricijų labiausiai vargino karštis ir drėgmė, todėl mums tai buvo didžiausias kelionės iššūkis. Temperatūra beveik visą parą siekdavo 30 – 35 laipsnius, o drėgmė laikydavosi apie 90 procentų. Saulė vidurdienį labai stipri, todėl net ir naudojant saulės kremą su nedideliu UV, per valandą ar dvi galima nudegti. Išeinant iš namų, galvos apdangalas ir saulės akiniai yra būtini.

Mauricijuje praleidome beveik 2 savaites, per kurias tiek pakeliavome po salą, tiek pailsėjome pasyviai. Kadangi pietinė šalies dalis labiau laukinė, mažiau turistinė ir yra daugiau ką pamatyti, todėl visą laiką skyrėme jos pažinimui. Tiesa, šį kartą automobilio nesinuomojome, pasinaudojome vietinių taksistų – gidų paslaugomis, kurios yra gana populiarios Mauricijuje. Vienos tokios dienos paslauga mums kainuodavo apie 50 – 60 eurų. Visą dieną taksi vežioja kur nori, kada nori, laukia kiek reikia ir vairuotojas papasakoja įvairių įdomių dalykų apie Mauricijų bei lankytinas jos vietas.

Pietuose buvome apsistoję Bel Ombre kaimelyje, iš kurio buvo patogu pasiekti visas norimas vietas. Savo pažintį su sala pradėjome nuo įspūdingo Casela gamtos parko. Tai viena populiariausių laisvalaikio vietų saloje su vaikais ar be jų. Parko teritorija užima daugiau nei 350 hektarų ir yra padalinta į 5 zonas, kurių kiekviena turi savo unikalių savybių. Parke galima maitinti kai kuriuos gyvūnus, jodinėti kupranugariu, išbandyti safarį, yra atrakcionų dalis, kurioje smagu ne tik vaikams. Casela parke praleidome visą dieną ir laikas pralėkė tiesiog akimirksniu. Taip pat šiame parke pirmą kartą pamatėme ir galėjome pačiupinėti didžiulius Aldabros vėžlius, kurie padarė neišdildomą įspūdį ne tik vaikui, bet ir mums.

Apsilankėme ir prie Šamarelio krioklio, kuris yra aukščiausias saloje. Krioklio vanduo krenta iš beveik 100 metrų aukščio. Čia sutikome ir labai mielą, natūralioje aplinkoje gyvenančią beždžionėlę, kuri neatsisakė jai turistų siūlomų skanumynų.

Vėliau vykome prie spalvotosios Šamarelio žemės, kuri atrodo įspūdingai. Ji sudaryta iš skirtingų spalvų, kopas primenančių, kalvų. Violetinės, raudonos, mėlynos ir rudos spalvų žaismas sukuria nepakartojamą vaizdą. Lankėmės ir Juodosios upės tarpeklių nacionaliniame parke, kuris yra didžiausias Mauricijaus saloje. Jį labai mėgsta žygeiviai, nes jame driekiasi daugybė žygio takų, kurie leidžia susilieti su laukine gamta. Deja, mes neišbandėme žygio takų, nes užklupo liūtis, o iš karto po jos, takai tampa gana slidūs ir problematiški. Šį kartą pasitenkinome parko vaizdais nuo apžvalgos aikštelės.

Užsukome ir prie Ganga Talao ežero, aplink kurį įsikūrusi ne viena induistų šventykla. Tai švenčiausia induizmo tikėjimą išpažįstančiųjų vieta saloje, į kurią kasmet pavasarį susirenka daugybė piligrimų iš viso pasaulio. Pagal legendą, į šį ežerą dievas Šiva įpylė Gangos upės vandens, todėl tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien čia niekada netrūksta tikinčiųjų. Užsukome prie vienos iš šventyklų, kur turėjome unikalią progą stebėti induistų apeigas. Prie ežero vėl sutikome pulką beždžionėlių, kurios džiaugėsi dievams paaukotomis vaišėmis.

Buvome suplanavę žygį į Le Morne Brabant kalną, tačiau pakeitėme planus, nes esant tokiai temperatūrai, žygis mažajam keliautojui būtų labai varginantis. Nusprendėme vykti pasigrožėti Gris Gris paplūdimiu iš apžvalgos aikštelės, kur galima stebėti šėlstančias bangas. Tada užsukome į La Vallee Des Couleurs gamtos parką, kuriame gausu pramogų. Šis labiausiai patiko mūsų mažajam keliautojui, kuris smagiai laiką leido važinėdamas nuo kalno kartingais, išbandė nusileidimą lynu ir ėjimą siūbuojančiu Nepalo tiltu dideliame aukštyje. Tiltu eiti baisiausia buvo mamai. Šiame parke yra daugybė pramogų mėgstantiems adrenaliną, todėl veiklos užtenka visai dienai.

Dar vienas nuostabus parkas mūsų maršrute buvo La Vanille krokodilų parkas. Jame pagrindiniai gyventojai Nilo krokodilai ir Aldabros vėžliai, kurių čia gyvena visa galybė. Parke veikia restoranas, kuriame galima paragauti krokodilienos kepsnio ar čia pat veikiančioje parduotuvėlėje įsigyti iš krokodilo odos pagamintų originalių daiktų. Labai smagi pramoga Aldabros vėžlių maitinimas, kuris abejingų nepalieka. Beje, būtent šiame parke gyvena didžiausia pasaulyje, nelaisvėje auginamų Aldabros vėžlių populiacija. Taip pat parke gyvena šikšnosparniai, beždžionės, lemūrai, driežai ir eksponuojama didžiulė vabzdžių kolekcija.

Vieną dieną praleidome Le Morne paplūdimyje, kuris, mūsų nuomone, pats gražiausias Mauricijaus saloje. Jame mažai turistų, todėl jautiesi kaip laukiniame paplūdimyje.

Praleidę kelias dienas pietuose, persikėlėme į šiaurinę dalį. Viešbutyje gavome kambarį su vaizdu į vandenyną ir palmes, todėl kiekvieną dieną mėgavomės vaizdais pro langą. Čia ilsėjomės, maudėmės baseine, vaikštinėjome pakrante.

Vieną dieną skyrėme ir šiaurinės salos dalies apžvalgai. Aplankėme kelis paplūdimius. Ši dalis labiau turistinė, nes joje gausu viešbučių ir paplūdimių. Jeigu reikėtų pakartoti kelionę, rinktumėmės tik pietinę dalį, nes ji žymiai gražesnė ir natūralesnė.

Kai keliavome po Mauricijų, tuo metu saloje buvo didelė Dengės karštinės epidemija, kurią platina uodai. Reikėjo ypatingo atsargumo, todėl naudojome specialius repelentus, skirtus tiems kraštams. Kadangi šiaurinėje Mauricijaus dalyje Dengės karštinė ypač buvo išplitusi, būtent dėl šios priežasties atsisakėme minties aplankyti salos sostinę Port Luisą (jame atvejų buvo nustatyta daugiausiai).

Atostogos Mauricijuje su vaiku prabėgo labai greitai, bet buvo nuostabios ir kupinos gerų emocijų. 13 dienų kelionės paketas asmeniui gavosi vos 622 eurai, tai įspūdingai maža suma, turint omenyje, jog Mauricijus yra viena brangiausių pasaulio salų. Jeigu norite pigiai keliauti ir jūs, kreipkitės į mus ir mes suplanuosime kelionę už jus.

Pateikiame 7 priežastis, kodėl verta pradėti keliauti savarankiškai ir drąsiai keliaukite ne tik į Mauricijaus salą, tačiau ir po visą pasaulį.

Taip pat skaitykite:

• Egzotiška ir viliojanti Kosta Rika – fantastiškos gamtos kraštas, kurio nepamiršite.
• Dominikos Respublika – nepamirštamų atostogų rojus, kurį mielai renkasi viso pasaulio turistai.