Luvro muziejus arba Luvras: istorija, bilietai, darbo laikas ir patarimai!

Luvro istorija prasidėjo XII a. pabaigoje, kuomet Pilypo II valdymo laikais buvo pastatyta gynybinė tvirtovė su kalėjimu kilmingiems kaliniams. Vėliau Karolis V šią tvirtovę apjuosė gynybine siena, o joje įkūrė karališkąją rezidenciją. Laikui bėgant rūmai buvo daug kartų perstatinėjami, plečiami, kol 1672 metais Liudvikas XIV karaliaus rezidenciją perkėlė į Versalio rūmus. Luvro rūmuose statybos beveik sustojo, o juose įsikūrę menininkai palaipsniui pastatą pavertė muziejumi. 1791 metais Prancūzijos revoliucijos metu buvo priimtas sprendimas Luvro rūmams suteikti muziejaus statusą, kuriame būtų eksponuojami meno ir mokslo kūriniai. Pirmą kartą muziejus lankytojams buvo atvertas 1793 metais, vėliau rekonstruotas ir 1801 metais dar kartą atidarytas.

Šiandien visas Luvro muziejus pagal tematiką yra padalintas į aštuonis skyrius: Senovės Egipto, Senovės Graikijos, etruskų ir romėnų, Artimųjų Rytų, Islamo meno, Dekoratyvinio meno, Skulptūrų, Paveikslų bei Spaudinių ir piešinių.

Luvro Senovės Egipto kolekcija yra didžiausia tokio pobūdžio kolekcija pasaulyje, kurios šedevrai apima trisdešimt dinastijų per tris tūkstantmečius. Kolekcija siekia Egipto istoriją nuo Senosios karalystės (2055 m. pr. Kr.) iki Bizantijos eros (iki 1453 m.). Ją sudaro apie penkiasdešimt tūkstančių kūrinių, kurie eksponuojami per du aukštus. Lankantis šiame skyriuje galima pamatyti sarkofagus, papiruso ritinius, įvairias skulptūras, stelas, darbo įrankius, juvelyriką, muzikos instrumentus, ginklus, drabužius bei mumijas.

Jei jums patinka senovės graikų, romėnų ir etruskų istorija, kodėl gi nepasivaikščiojus tarp klasikinių Luvro skulptūrų. Tai viena seniausių kolekcijų muziejuje. Meno kolekcija iš Graikijos, Italijos ir Viduržemio jūros apima nuo neolito laikų iki VI a. Pati pirmoji kolekcija muziejuje siejama su antikinėmis skulptūromis, tokiomis kaip „Milo Venera“. Mino civilizaciją ir etruskų istoriją reprezentuoja didelė keramikos ekspozicija bei bronziniai ir variniai dirbiniai. V–IV amžiaus klasikinėje Graikijos kolekcijoje vyrauja žmogaus kūno formos keramikoje ir skulptūrose. Helenistiniu laikotarpiu Graikijoje sukurti ir tokie pasaulyje garsūs šedevrai, kaip „Milo Venera“ ar „Samotrakės Nikė“.

9000 metų istoriją apimantis Luvro Artimųjų Rytų senienų skyrius saugo lobius iš kolekcijos, siekiančios istoriją nuo Šiaurės Afrikos iki Juodosios jūros per Arabiją ir iki pat Indijos vandenyno. Tai viena jauniausių Luvro muziejaus kolekcijų, kurią amžiumi lenkia tik vėliau sukurtas Islamiškojo meno skyrius. Ekspozicija suskirstyta į Levanto, Mesopotamijos ir Irano geografinius skyrius. Joje eksponuojami Akado miesto kūriniai, šumerų ir Babilono laikotarpio Hamurabio kodeksas. Daugiausiai dėmesio sulaukiantys šio skyriaus eksponatai – „Mešos stela“ ir „ Ašmunazaro sarkofagas“.

Luvro muziejus patiks ir besidomintiems islamo meno kolekcija, kuri yra jauniausia iš aštuonių muziejaus skyrių. Ši muziejaus dalsi lankytojams buvo atverta 2012 m., po dešimtmetį trukusių statybų. Tai reikšmingiausias architektūrinis projektas nuo 1989 m., kai buvo pastatyta Luvro stiklinė piramidė. Po banguojančiu stikliniu ir metaliniu stogu, primenančiu stebuklingą plaukiojantį kilimą, naujoje galerijoje laikoma didžiausia ir reikšmingiausia islamo meno kolekcija Europoje. 18 000 lobių, apimančių trylika šimtmečių ir tris žemynus, išsibarstę trijuose aukštuose ir driekiasi nuo Europos iki Indijos. Didžioji dalis meno kūrinių buvo surinkti XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje. Kolekcijoje eksponuojami Mogolų imperijos laikų kilimai iš Indijos, miniatiūriniai paveikslai iš Irano, sidabru ir auksu inkrustuotas baseinas iš Egipto ir įvairios mozaikos.

Per prancūzų revoliuciją bei konfliktą tūkstančiai meno vertybių, įskaitant vertingas skulptūras, buvo paimtos iš aristokratijos ir perkeltos į Luvrą. Taigi pirmasis skulptūroms skirtas kambarys buvo atidarytas 1824 m., kuris vėliau buvo papildytas Viduramžių, Renesanso ir kitomis skulptūromis. Šiandien Luvro muziejuje skulptūros yra eksponuojamos keliose galerijose, kuriose saugoma apie 6500 darbų, tarp kurių rasite prancūzų ir užsienio autorių darbų. Tarp garsių darbų yra „Milo Venera“ ar „Samotrakės Nikė“, Mikelandželo „Mirštantis vergas“, Rafaelio kurti biustai.

Daugelis namuose turi ypatingą vietą, kurioje laikomi tokie brangūs daiktai, kaip šeimos palikimai, dailūs porcelianiniai ir sidabriniai stalo įrankiai bei kita. Luvro muziejus tokių daiktų skyrių yra išskyręs. Čia sukaupta plati kolekcija, apimanti prancūzų karūnos brangakmenius, sidabro dirbinius, bronzą, keramiką, vitražus, gobelenus ir baldus nuo viduramžių iki XIX amžiaus pradžios. Garsiausi šio skyriaus eksponatai yra Prancūzijos karūnos brangakmeniai. Kadaise monarchijos karūnavimo karūnos buvo gaminamos kiekvienam karaliui pagal užsakymą.

33 milijonų eurų vertės renovacija Dekoratyvinio meno skyriui suteikė naujos gyvybės ir pridėjo 7 000 kvadratinių metrų ekspozicinės erdvės. Dabar tai akinančio meno ekstravagancija, perkelianti jus per istoriją nuo Karaliaus Saulės iškilimo į valdžią iki Prancūzijos revoliucijos. Daugiausiai dėmesio sulaukiantys eksponatai šiame skyriuje yra Liudviko XIV karūnavimo karūna, madam Pompadur vazų kolekcija ir Karolio V skeptras.

Paveikslų skyriuje eksponuojama beveik 12000 paveikslų nuo XIII a. iki 1848 metų. Įspūdingoje kolekcijoje pristatomi žymūs Italijos renesanso autorių darbai, didelės prancūzų, olandų, skandinavų autorių ekspozicijos. Tai pats populiariausias Luvro muziejaus skyrius, kuriame didžiausio lankytojų dėmesio sulaukia žymiausias Leonardo da Vinčio paveikslas „Mona Liza“.

Spaudinių ir piešinių skyrius turi didžiausią kolekciją Luvro muziejuje. Nors tai viena didžiausių kolekcijų pasaulyje, tačiau didžioji kolekcijos dalis niekada neišvysta dienos šviesos. Priežastis ta, kad piešiniai, pastelės, miniatiūros, spaudiniai, knygos ir rankraščiai yra itin trapūs. Šviesos ir oro poveikis greitai sunaikintų subtilius meno kūrinius. Šiame Luvro skyriuje eksponuojami piešiniai, graviruotos plokštės ir Edmondo Rotšildo spaudinių kolekcija. Luvro piešinių skyriuje saugoma net 36 000 darbų. Spaudinių ir piešinių skyrius labiau primena biblioteką nei muziejų. Trapūs kūriniai laikomi saugykloje ir išvežami tik į informacinį kambarį, susitarus arba laikinoms parodoms. Visada laikomasi griežto protokolo. Meno kūriniai gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip tris mėnesius tiksliai 20°C temperatūroje, esant 50 % santykinei oro drėgmei, o po to turi sekti trejų metų poilsio laikotarpis.

Nors Luvro muziejus saugo daugybę meno šedevrų, tačiau keletas jų sulaukia ypatingo dėmesio iš lankytojų. Tarp garsiausių kūrinių patenka Leonardo da Vinci „Mona Liza“, „Vestuvės Kanoje“, „Milo Venera“, „Samotrakės Nikė“, „Laisvė barikadose“ bei Liudviko XIV portretas.

Vienas iš pagrindinių daugelio lankytojų tikslų, atvykus į Luvrą – pamatyti „Mona Liza“ paveikslą. Tai vienas garsiausių muziejaus meno kūrinių. Leonardo da Vinci apie 1503 m. sukurtas paveikslas yra padengtas papildomu organinio stiklo sluoksniu ir dažniausiai būna apsuptas minios turistų, bandančių jį pamatyti. Nors paveiksle pavaizduotos asmenybės tapatybė neaiški, manoma, kad jame vaizduojama moteris. Spėjama, kad ši moteris yra Lisa Gherardini, Francesco del Giocondo (šilko prekybininko Florencijoje) žmona. Iki šių dienų mokslininkai diskutuoja, kodėl „Mona Liza“ yra vienas žinomiausių paveikslų pasaulyje. Tikriausiai todėl, kad paveikslas apgaubtas paslapties šydu, o jame vaizduojamos moters šypsena ir žvilgsnis savotiškai žavi žiūrovus.

„Vestuvės Kanoje“ – meistriška kompozicija, vaizduojanti biblinę vestuvių sceną Galilėjos Kanoje. Tai įspūdinga daugiau nei 100 figūrų kompozicija atrodanti harmoningai ir ne perkrautai. Šis paveikslas yra didžiausias Luvro muziejaus paveikslas, kurio aukštis siekia 6 metrus, o plotis – net 10 metrų. Drobė apima visą Luvro galerijos sieną nuo grindų iki lubų. Paveikslas laikomas vienu iš 10 garsiausių muziejaus eksponatų. Jį sukūrė vienas žymiausių italų Venecijos dailininkų – Paolas Veronezė 1562–1563 m.

„Milo Venera“ – helenistinio meno šedevras, kurio autorius nežinomas. Skulptūra buvo rasta Milo saloje Egėjo jūroje. Manoma, kad ji buvo sukurta II a. pr. m. e. Statula dar žinoma kaip Afroditė, simbolizuojanti graikų grožio idealą. Marmurinė statula neturi rankų ir iki šiol spėliojama kaip ji jų neteko ir ką jose laikė. „Milo Venera“ laikoma vienu vertingiausių ir populiariausių meno kūrinių Luvro muziejuje, kurį kasmet aplanko daugybė turistų.

„Samotrakės Nikė“ – tai marmurinė pergalės deivės Nikės skulptūra iš Graikijos helenistinio laikotarpio. Ji buvo rasta Samotrakės saloje prancūzų konsulo ir mėgėjo archeologo Charles Champoiseau. „Samotrakės Nikė“ buvo sukurta II a. pr. m. e., todėl keista, kad ir po daugiau nei 2000 metų skultpūra atrodo nuostabiai. Spiralinė kompozicija sukuria energingo judesio efektą, kai sparnai laikomi atgal, o dešinė koja dedama priešais kairę. Statulą sudaro dvi dalys: sparnuotos deivės Nikės statula ir pjedestalas.

„Laisvė barikadose“ paveikslas buvo sukurtas XIX a. dailininko Eženo Delakrua. Tai iškalbingas kūrinys, siejamas su Prancūzijos Didžiąja revoliucija. Paveikslas vaizduoja vieną iš svarbiausių įvykių Prancūzijos istorijoje – 1830 m. Paryžiaus sukilimą, kai Prancūzijos respublikonai pradėjo maištą prieš Antrosios Konstitucijos vyriausybę. Alegorinė Laisvės figūra vaizduojama kaip stipri ir įkvepianti moteris, ryžtingai vienoje rankoje laikanti Prancūzijos vėliavą, o kitoje – pėstininkų ginklą. Delakrua siekė, kad paveiklslas pabrėžtų 1789 m. revoliucijos vertybes ir liaudies suvereniteto idealą.

Napoleonas I pavedė Žakui Lui Davidui sukurti šį didingą paveikslą kaip jo karūnavimo ceremonijos įrodymą. Karūnavimo ceremonija vyko pagal Prancūzijos monarchinės tradicijos karaliaus karūnavimo protokolą. Napoleonas, norėdamas pareikšti savo nepriklausomybę nuo bažnyčios, buvo karūnuojamas, atsisukęs į kongregaciją, o ne karūnuotas popiežiaus. Dailininkas Žakas Lui Davidas dalyvavo ceremonijoje ir buvo įpareigotas įamžinti karaliaus prabangią karūnaciją didžiuliame istoriniame paveiksle. Menininkui pavyko sukurti tikrovišką renginio paveikslą, kuriame pavaizduoti objektai atrodo natūralaus dydžio.

Šį simbolinį Karaliaus Saulės paveikslą 1701 m. sukūrė prancūzų karališkoji portretų dailininkė Hiacintė Rigodo. Išskirtinėmis detalėmis pasižymintis portretas vaizduoja Liudviką XIV kaip aukščiausią absoliučios galios simbolį. Prabangus fonas ir įspūdingi karaliaus karūnavimo drabužiai atspindi jo didybę. Liudvikas XIV buvo įamžintas paveiksle, kai jam buvo 63 metai. Nors paveikslas buvo skirtas kaip dovana Ispanijos karaliui Pilypui V, tačiau taip niekada jis ir nebuvo jam išsiųstas.

Lankytojai norintys pajusti tikrąjį Paryžiaus gyvenimą, turėtų apsistoti 7-ajame arba 16-ame miesto rajonuose, kurie sužavės žaliuojančiais medžiais ir elegantiškais pastatais. Čia daug gyvenamųjų namų, tačiau tai netrukdo mėgautis tikruoju Paryžiaus gyvenimo skoniu. Norintys gyventi netoli Luvro, turėtų rinktis 1-ąjį rajoną. Iš šios vietos labai patogu pasiekti Luvrą, o nakvynę galite rezervuoti ČIA.

Luvro muziejus lengvai pasiekiamas viešuoju transportu.

„Palais Royal Musée du Louvre“ ir „Louvre Rivoli“ yra artimiausios metro stotys – tai kelios minutės pėsčiomis nuo piramidės.

Luvras taip pat lengvai pasiekiamas 21, 24, 27, 39, 48, 68, 69, 72, 81 ir 95 maršrutų autobusais.

Luvro muziejaus lokacijos vieta ČIA.

Luvro muziejus dirba kiekvieną dieną (išskyrus antradienius) nuo 9:00 iki 18:00 val. Luvras būna uždarytas sausio 1 d., gegužės 1 d. ir gruodžio 25 d. Paskutiniai lankytojai į muziejų įleidžiami likus valandai iki uždarymo.

• Luvro muziejus sulaukia daugiau nei devynių milijonų lankytojų kasmet, todėl išvengti minios ar ilgo laukimo eilėje sudėtinga. Daugiau lankytojų renkasi nuo 11 val., todėl geriausia į Luvrą vykti nuo ankstaus ryto.
• Skubantys ar nekantrūs lankytojai gali užsisakyti pirmenybinį bilietą. Su tokiu bilietu galima greičiau patekti į Luvro muziejų.
• Norintys neapsiriboti tik Luvro muziejumi, gali įsigyti pažintinį turą, trunkantį kelias valandas. Ekskursijos metu aplankomas ne tik Luvras, tačiau vykstama ir į kruizą Senos upe.
• Neįmanoma aplankyti viso Luvro per vieną dieną, todėl prieš vykstant ten pastudijuokite muziejaus žemėlapį ir pasirinkite vieną ar kelis skyrius, kuriuos tikrai norite pamatyti.
• Luvro žemėlapį galite pasiimti ir atvykę į muziejų. Jį rasite centrinėje salėje esančiame informacijos kioske.
• Luvro viduje yra keletas restoranų, tačiau jie labai brangūs. Norėdami sutaupyti atsineškite savo užkandžių, sumuštinių ir vandens.
• Valgyti Luvro parodų salėse draudžiama, tačiau centrinėje salėje yra keletas suoliukų, kur galite laisvai užkandžiauti.

Bilietus į Luvrą ir įvairias ekskursijas po muziejų galite užsisakyti, paspaudę žemiau esantį mygtuką. Žinoma, geriausia bilietus pirkti internetu iš anksto, nes taip išvengsite ilgų laukimų eilėje.

Taip pat skaitykite:

• Milanas – pasaulinės mados meka, į kurį plūsta turistai iš viso pasaulio.
• Sicilijos gamtos grožis ir gili salos istorija kviečia praleisti atostogas turiningai.
• Prancūzija – nuostabaus grožio šalis, kurią lanko keliautojai iš viso pasaulio.

Mėgstate keliauti savarankiškai? Peržiūrėkite šiuos paslaugų įrankius, kuriais mes dažniausiai naudojamės!

• Skyscanner pagalba rasite bene pigiausius skrydžių bilietus.
• Tiqets svetainėje galite pirkti bilietus į muziejus, renginius ir pramogų parkus.
• Booking ir Agoda siūlo geriausias nakvynės kainas.
• Draudimas padės išvengti neplanuotų išlaidų keliaujant užsienyje.
• Pervežimo paslaugas iš oro uosto iki reikiamos vietos galite užsisakyti internetu.
• GetYourGuide siūlo įvairias pramogas: nuo skrydžio oro balionu iki nardymo su rykliais!

JUMS TAIP PAT GALI BŪTI ĮDOMU