Gaujos nacionalinis parkas – išskirtinis Latvijos gamtos kampelis!

Pažintis su Gaujos nacionaliniu parku prasideda nuo Siguldos miesto ir jo apylinkių. Ši sritis garsėja Siguldos, Turaidos ir Krimuldos pilimis bei Gutmanio uola. Labiausiai turistų lankomas yra Siguldos viduramžių ir naujosios pilių kompleksas. Viduramžių pilį XIII amžiaus pabaigoje pastatė Kalavijuočių ordinas, kurią vėliau perėmė ir perstatė Livonijos ordinas. Šiaurės karo metu pilis buvo sugriauta, tačiau iki šių dienų yra išlikęs jos pietvakarinis pastato korpusas su gotikinių langų angomis bei pagrindinių vartų bokštas. Naujoji Siguldos pilis kunigaikščio Kropotkino buvo pastatyta XIX amžiuje, panaudojant kai kuriuos viduramžių pilies akmenis. Šioje pilyje eksponuojamos įvairios parodos ir ekspozicijos, o pilies kiemelyje galima paragauti skanių ledų, susipažinti su amatininkų ir menininkų amatais.

Visai netoli Siguldos pilių komplekso stovi dar viena viduramžių pilis – Turaidos pilis. Ji Rygos arkivyskupo Alberto nurodymu buvo pradėta statyti XIII amžiuje ir iki pat XVI a. buvo arkivyskupų nuosavybė. Pilis nuolat buvo atnaujinama, perstatoma, kol galiausiai XVIII amžiuje viską sunaikino gaisras ir ji virto griuvėsiais. Tik XX a. antroje pusėje Turaidos pilis buvo restauruota ir šiandien joje galima apžiūrėti ekspozicijas, pasakojančias pilies istoriją ir pamatyti pilies tyrinėjimų metu rastus antikvarinius daiktus. Labiausiai akį traukia pagrindinis pilies bokštas, iš kurio galima pasigrožėti nuostabiai vingiuojančia Gaujos upe ir žaliais miškais turtingo slėnio vaizdais. Šalia Turaidos pilies ant kalvos stovi liuteronų medinė bažnyčia, kuri laikoma viena seniausių medinių bažnyčių Latvijoje.

Siguldos apylinkėse gausu žygio takų, įvairių pramogų bei veiklų. Atostogaujant su vaikais, rekomenduojama aplankyti didžiausią Latvijoje Minotauro labirintą. Tai smagi pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kelias labirintu tęsiasi apie 714 metrų, o visas plotas užima apie 1000 kvadratinių metrų. Iš labirinto išėjimas tik vienas, todėl nėra lengva surasti kelią iš jo. Taip pat tai puiki galimybė pasitikrinti savo loginius sugebėjimus, orientaciją ir įveikti visas baimes. Dar viena smagi veikla su šeima – „Rāmkalni“ poilsio parkas. Gamtos apsuptyje esantis parkas siūlo lankytojams įdomias veiklas po atviru dangumi, kur laukia jodinėjimas trasoje, čiuožimas vamzdžiu ir t.t. Siguldos apylinkėse yra ir Futbolo golfo parkas, kuriame žaidžiamas lauke futbolo golfas su tikslu įspirti kamuolį į duobutę pagal golfo taisykles. Šiame parke gali pramogauti tiek šeimos su vaikais, tiek įvairaus amžiaus grupės. Mėgstantys gamtą, Siguldos apylinkėse gali išbandyti ne vieną vaizdingą pažintinį žygio taką, plaukti baidarėmis, važinėti dviračiais ar net sudalyvauti dviračių varžybose. Šalia Siguldos veikia ir vertikalus vėjo tunelis „AERODIUM“, kuris yra vienintelis toks Baltijos šalyse. Nebijantys aukščio, puikiai laiką praleis įrengtose medžiuose lynų trasose „Mežakaķis“ ir „Tarzāns“.

Apsistoti nakvynei Siguldoje galima: viešbučiuose „Sigulda“, „Santa“, „Ezeri SPA“, „Malpils Manor“ ir Krimuldos dvare.

Skaniai pavalgyti ir paragauti ledų rekomenduojama: restorane „Aparjods Restaurant“, alaus bare „Bucefals“, ledainėje „Siguldas saldējums“.

Lygatnės miestelis įsikūrė XIX a. pradžioje, kuomet buvo pastatytas popieriaus fabrikas. Šiandien miestelyje galima apžiūrėti ne tik Lygatnės fabriko pastatus, bet ir pirminį fabriko pastatą, iš kurio likę tik griuvėsiai. Miestelio pakraštyje stovinčiame Anfabrike popierius buvo gaminamas daugiausiai rankomis, o šalia jo esantys smiltainio uolų urvai, buvo naudojami sandėliavimui. Pačiame miestelio centre, šalia Lygatnės upės atsiveria vaizdingas Lustūzio skardis, kurio smiltainio uolienose gyventojai prirausė daugybę urvų. Pastarieji buvo naudojami daržovių, vaisių ir kitoms maisto atsargoms sandėliuoti. Visose Lygatnės apylinkėse galima rasti daugybę tokių urvų, o kai kurie jų yra naudojami iki šiol. Pasiekti skardžio viršūnei, yra įrengti mediniai laiptai, kuriais užlipus, galima pasigrožėti panoraminiais Lygatnės miestelio ir jo apylinkių vaizdais. Taip pat šalia Lustūzio urvų įsikūrusi Lygatnės vyninė, kurioje gaminami aromatingi vynai iš vietoje augančių uogų ir vaisių. Vyno darykloje lankytojai supažindinami su vyno gamybos procesu ir gali paragauti bei įsigyti joje gaminamų vynų.

Lygatnės apylinkes nuo seno garsino Lygatnės popieriaus fabrikas, kuris yra vienas seniausių ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Jo gaminamą popierių naudojo mokyklos, menininkai, pakuotojai ir net caro rūmai. Fabrikas buvo pastatytas XIX a. pradžioje, apie kurį tuo metu pradėjo kurtis Lygatnės gyvenvietė. Jame dirbo visi Lygatnės miestelio gyventojai, kurie gyvendavo ilguose mediniuose bendrabučiuose. Aplink fabriką ir jo apylinkes vingiuoja pėsčiųjų takas, kuriuo einant, galima susipažinti su popieriaus fabriko darbininkų gyvenimo keliu.

1975 m. šalia Gaujos upės buvo įrengti Lygatnės gamtos takai, todėl nacionalinis parkas tapo dar populiaresnis. Tai įdomūs pažintiniai takai, kuriais vaikštant, galima susipažinti ne tik su Latvijos gamta, tačiau ir su jos laukiniais gyvūnais. Gyvūnai įkurdinti dideliuose aptvaruose, jiems būdingoje natūralioje aplinkoje. Kadangi jų teritorijos labai didelės, todėl norint pastebėti vieną ar kitą gyvūną, teks apsišarvuoti kantrybe. Pagrindinis pažintinis takas vingiuoja ratu, todėl eidami juo, lankytojai grįžta į pradinį tašką. Pakeliui galima pamatyti voveraites, ruduosius lokius, elnius, briedžius, šernus, lūšis, barsuką, pelėdas ir kitus laukinius gyvūnus. Visi jie čia atgabenti sužeisti, prijaukinti maži ir be žmogaus pagalbos natūralioje gamtoje būtų žuvę.

Lygatnės apylinkėse taip pat galima aplankyti Zvartės uolą, kurią vietiniai vadina raganų buveine ar užsukti į požeminį bunkerį. Pastarasis yra įrengtas Lygatnės reabilitacijos centro teritorijoje. 9 m. gylyje įkurtoje slaptavietėje iki šių dienų išlikusi autentiška aplinka. Už Lygatnės miestelio per Gaujos upę galima persikelti unikaliu ir vieninteliu Baltijos šalyse Lygatnės keltu. Įdomu tai, kad šis medinis keltas veikia, naudodamas tik upės srovę.

Apsistoti nakvynei Lygatnėje galima: viešbučiuose „Līgatne“, „Annas“, „Spring Mill“ ar svečių namuose „Agave“.

Skaniai pavalgyti rekomenduojama: restoranuose „Kārļamuiža“, „Pavāru māja“.

Cėsio miestelis buvo įkurtas, pastačius Livonijos ordinui pilį. Jis visiškai skiriasi nuo kitų Gaujos nacionalinio parko miestelių, todėl yra mėgstamas ne tik turistų, tačiau ir vietinių gyventojų. Cėsio senamiestyje gausu restoranų ir kavinių, kuriose galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir išgerti kavos ar atsigaivinti karštą vasaros dieną. Pačiame miestelio centre stovi ir viena seniausių viduramžių architektūros paminklų Latvijoje – Šv. Jono bažnyčia. Įdomu tai, kad bažnyčia turi net tūkstantį sėdimų vietų ir iki šių dienų yra išsaugojusi meno bei istorijos paminklus. Šiuo metu Šv. Jono bažnyčioje vyksta chorų ir vargonų koncertai, organizuojamos meno parodos. Cėsio miestelyje driekiasi keli parkai, kuriuose galima pasivaikščioti ar prisėsti poilsio valandėlei. Aplink Cėsio miestelį veikia slidinėjimo trasos, kurios šaltuoju metų laiku pritraukia žiemos entuziastus.

Apsistoti nakvynei ar skaniai pavalgyti Cėsyje galima: „Kārļamuiža“, „Ungurmuiža“, „H.E. Vanadziņš.“, „Tigra“.

Jaukiame Cėsio miestelyje ant Gaujos upės kranto stūkso Cėsio viduramžių pilis. Ją kaip ir daugumą kitų pilių Latvijoje pastatė Livonijos ordinas. Virš trijų šimtų metų pilis buvo naudojama kaip pagrindinė ordino buveinė, o jos rūsiuose kalėjo aukšto laipsnio karo nusikaltėliai. Laikui bėgant pilis ir jos gynybiniai įtvirtinimai nukentėjo, tačiau iki šių laikų išlikę griuvėsiai vis dar leidžia grožėtis didinga pilimi. Viename iš bokšto rūsių galima pamatyti buvusį kalėjimą bei į jį nusileisti, kur anais laikais prasikaltusieji buvo tiesiog įmetami į jį. Šiandien pilis tapusi populiariu turistiniu objektu, pasakojančiu viduramžių istoriją. Vaikščiojant pilies koridoriais, galima tik įsivaizduoti viduramžių laikų gyvenimą. Šalia senosios pilies XVIII a. buvo pastatyta Naujoji pilis, kurioje šiandien veikia Cėsių istorijos ir meno muziejus.

Gaujos nacionalinis parkas garsėja puikiais pažintiniais takais, o Cyrulių gamtos takai yra vieni populiariausių. Jie lankytojus supažindina su Gaujos upės slėnio raida nuo ledynmečio iki šių dienų. Šie gamtos takai lankytojus žavi neįprastu reljefu ir gamtos įvairove, o einant jais, galima pamatyti daug įdomių gamtos objektų. Vienas iš objektų – Gaujos upės ežeras, kurio vandenyje atsispindi Spoguļu uolos, sukuriančios nepaprastą vaizdą. Šalia Spoguļu uolų trykšta Dzidravots šaltinis, garsus savo skaidriu vandeniu. Žygio metu galima stebėti susipynusius į vieną skirtingus medžius, bebrų ir skruzdžių buveines ar apžiūrėti į Latvijos Raudonąją knygą įtrauktas nykstančias augalų rūšis. Takai yra įvairaus ilgio ir sudėtingumo, todėl kiekvienas ras sau tinkamą. Norint pajusti tikrą smagumą, lankantis Cyrulių gamtos takuose, geriausia apsistoti „Ozolkalns“ kempinge.

Vos keli kilometrai nuo Cėsio miestelio galima aplankyti smiltainio uolas Ėrglių uolų pavadinimu. Jos iškilusios Gaujos upės krante, apsuptos didingų miškų. Uolos žavi savo vaizdingu kraštovaizdžiu, atsiveriančiu į Gaujos upę iš ten įrengtų apžvalgos aikštelių. Iš upės Ėrglių uolos atrodo dar įspūdingiau, todėl nemažai lankytojų renkasi plaukimą Gaujos upe, besigrožint jų vaizdu. Uolų apačioje driekiasi balto smėlio paplūdimys, o palei Gaujos upę vingiuojantys takai, supažindina su jų apylinkėse gyvenančiais paukščiais bei augančiais augalais.

Gaujos nacionalinis parkas turi unikalią vietą netoli Cėsio miestelio – Araišių ežero pilies archeologinį parką. Jame ežero saloje įkurta rekonstruota IX-X a. senovės gyvenvietė, pastatyta tik iš medžio. Tai vienintelė tokio tipo gyvenvietė Europoje. Čia geležies amžiuje gyveno senovės latgaliai, kurių gyvenviečių Latvijoje priskaičiuojama apie 10, nors rekonstruota tik ši viena gyvenvietė. Parke ant ežero kranto galima apžiūrėti ir Araišių viduramžių pilies griuvėsius. Pilis buvo pastatyta dar Livonijos ordino laikais, o apgyvendinta XIV – XVII a. Spėjama, kad ji buvo pastatyta kaip didelę karinę ir ekonominę reikšmę turinti Cėsių Livonijos ordino magistro šoninė pilis. Araišių archeologinio parko informacijos centre galima susipažinti su senovės žmonių kasdienybe, jų apranga bei sužinoti Araišių ežero tvirtovės gyvavimo istoriją. Parke organizuojamos ekskursijos su gidu arba jis lankomas individualiai. Netoli parko stovi Araišių bažnyčia ir vėjo malūnas bei įkurtas haskių veislės šunų ūkis.

Valmiera nuo seno buvo prekybos, verslo ir judraus gyvenimo miestas. Jos istorija prasidėjo 1283 m., kai buvo pastatyta Šv. Simono bažnyčia. Laikui bėgant miestas kūrėsi abipus Gaujos upės ir taip buvo padalintas į dvi dalis. Per daugelį metų Valmierą siaubė karai, gaisrai, todėl ją atstatinėti teko net vienuolika kartų. Svarbiausias miesto atgimimas prasidėjo po antrojo pasaulinio karo.

Valmiera visada garsėjo kaip Latvijos kultūros centras, todėl miestas turi profesionalų teatrą ir čia kasmet vyksta Valmieros vasaros teatrų festivalis. Tai svarbus renginys, kuris džiugina žiūrovus naujais spektakliais įvairiose Valmieros vietose. Miestelio centre esanti Šv. Simono bažnyčia yra istorinis miesto simbolis, iš kurios bokšto atsiveria nuostabi miesto panorama. Miesto svečiai gali apžiūrėti Livonijos ordino pilies griuvėsius arba užsukti į juose įsikūrusį Valmieros muziejų, pasakojantį miesto istoriją.

Valmieros pakraštyje veikia Pojūčių parkas „Sajūtu parks“, kuriame lankytojų laukia įdomi patirtis: einant pasivaikščiojimo taku, galima pajusti visus penkis žmogaus pojūčius – ragauti, čiupinėti, girdėti, matyti ir uostyti. Netoli miestelio įsikūrusi „Valmiermuižas“ alaus darykla, supažindina lankytojus su alaus ir kitų gėrimų gamybos procesu bei suteikia progą jų paragauti. Mylintys arklius, puikiai laiką praleis Valmieros apylinkėse esančioje arklidėje. Vasarą susipažinti su apylinkėmis galima važiuojant dviračiais, leidžiantis į įvairius žygius, plaukiant valtimis, o žiemą čia atvyksta aktyvaus sporto mėgėjai slidinėti. Taip pat norintys gali užsukti į Diklių kaimą, aplankyti Zilaiskalną ar nuvykti prie Sieto uolos. Tai unikalus ir didingas smiltainio darinys, susiformavęs per milijonus metų.

Apsistoti nakvynei ar skaniai pavalgyti Valmieroje galima: viešbutyje „Wolmar“.

Gaujos nacionalinis parkas – tai natūralios gamtos oazė, kurioje telpa tiek daug įvairių dalykų, pradedant gamta ir baigiant viduramžių pilimis, pramogų parkais ar unikalia patirtimi. Čia praleistas laikas bus pilnas įspūdžių ir malonių prisiminimų!

Daugiau informacijos apie Gaujos nacionalinį parką galite rasti oficialioje svetainėje ČIA.

Taip pat skaitykite:

• Kelionė į Latviją ir Estiją automobiliu: ką pamatyti ir kur nuvažiuoti?
• Savaitgalio maršrutas po gražiausias Gaujos nacionalinio parko vietas.