Atostogos Bosnijoje ir Hercegovinoje: ką verta pamatyti ir kiek kainavo kelionė?
Dažniausiai dauguma keliones planuoja iš anksto, todėl ir mes birželio mėnesį planavome aplankyti Albaniją. Bilietus nusipirkome iš anksto ir pradėjome dėliotis kelionės maršrutą. Deja, skrydžių kompanija atšaukė skrydžius ir mums skubiai teko ieškoti kitos krypties. Taip pradėjome galvoti kokią šalį galėtume aplankyti vietoj Albanijos, kuri būtų nebrangi ir lengvai pasiekiama iš Lietuvos. Besižvalgant po Europos žemėlapį, akis užkliuvo už Bosnijos ir Hercegovinos. Ieškant informacijos apie šią šalį, noras ją aplankyti tik stiprėjo. Radę pigius skrydžių bilietus iš Kauno, kurie mums kainavo vos 55 eurai į abi puses, pradėjome dėliotis kelionės maršrutą. Nakvynės vietas užsakinėjome jau keliaujant šalyje, nes iš anksto buvo sunku numatyti, kur teks apsistoti. Automobilį taip pat išsinuomojome iš anksto, nes norėjome kuo daugiau patyrinėti šalį. Bosnijoje ir Hercegovinoje praleidome 10 dienų. Kelionės metu įveikėme nemažai kilometrų, aplankėme daugybę vietų ir sužinojome įdomių istorijos faktų, todėl kelionė buvo turininga visomis prasmėmis.
Bosnija ir Hercegovina dar nėra turistų perpildyta šalis, todėl informacijos apie šalį internete daug nerasi. Teko šiek tiek paplušėti, kol susirinkome bent pagrindus, reikalingus kelionei. Bosnijos ir Hercegovinos šalis turi liūdną ir skaudžią istoriją, kurios padariniai jaučiami dar ir šiandien. 1991 m. Bosnija ir Hercegovina atsiskyrė nuo Jugoslavijos ir paskelbė nepriklausomybę, tačiau netrukus šalyje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp kroatų, bosnių – musulmonų ir serbų. Serbai ir kroatai, remiami Jugoslavijos ir Kroatijos, norėjo visiškai išnaikinti bosnių – musulmonų tautą, todėl taikė itin žiaurius metodus šiam tikslui įvykdyti. Didžiausios žudynės vyko Šiaurės Bosnijoje prie Brčko ir rytuose prie Srebrenicos, kuomet Serbų respublikos armija per vieną dieną nužudė daugiau nei 8000 bosnių vyrų ir paauglių. Kroatų armija žygiuodama naikino pakeliui ištisus kaimus, nepalikdama nei vieno gyvo žmogaus ir visiškai sugriaudama namus. Tuo tarpu serbai apsupo sostinę Sarajevą ir bandė jį užimti, tik, deja, nesėkmingai. Blokada truko keturis metus, žuvo daugybė žmonių, tačiau miestas atsilaikė dėka gyventojų užsidegimo ir kovingumo. Šis karas nusinešė daugybę gyvybių, dar didesnė dalis gyventojų tapo pabėgėliais, tačiau šiandien šalis gyvena taikoje, nepaisant to, jog čia gyvena trys skirtingos tautos: bosniai, serbai ir kroatai. Taip pat šalyje persipina trys tikėjimai: musulmonų, stačiatikių ir krikščionių. Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų: Bosnijos ir Hercegovinos federacijos, Serbų respublikos ir Brčko apygardos. Nėra lengva rasti balansą tarp skirtingų tautų, tačiau įmanoma.
Šiandien Bosnija ir Hercegovina turistus pasitinka plačiomis šypsenomis, nuoširdumu ir beribiu gerumu. Apie 90 % Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos užima kalnai, todėl kelionės metu jie visur mus lydėjo. Nustebino tai, jog šalis labai švari ir tvarkinga, beveik niekur nėra šiukšlių, o miesteliai bei kaimeliai skendi gėlėse. Keliai geresni nei Lietuvoje, turistiniai objektai sutvarkyti ir puikiai sužymėti. Visur aiškūs kelio ženklai, todėl pasiklysti ar kažką surasti jokių problemų nebuvo. Bosnijoje ir Hercegovinoje labai daug kavinių ir užeigėlių net mažiausiuose kaimeliuose ir jose visose netrūksta klientų. Pavalgyti bet kurioje kavinukėje, net ir aukštesnio lygio restoranuose galima visai nebrangiai. Pietūs (sriuba ir karštas mėsos patiekalas) su gėrimais dviem asmenims vidutiniškai kainuodavo apie 15 eurų. Šalyje turistų dar nedaug, tačiau tik laiko klausimas, kada Bosnija ir Hercegovina taps patrauklia kryptimi, ieškantiems kažko naujo ir neatrasto.
Mūsų kelionė prasidėjo Tuzloje, kuri yra trečias pagal dydį Bosnijos ir Hercegovinos miestas. Čia neužsibuvome, tik praleidę naktį, leidomės žemyn link Neumo miestelio, esančio prie Adrijos jūros. Pakeliui sustojome Fočoje, kurios regione driekiasi Sutjeska nacionalinis parkas. Tai didžiausias ir seniausias nacionalinis parkas šalyje. Parke auga paskutinis išlikęs Peručikos atogrąžų miškas Europoje ir stūkso aukščiausias Bosnijos ir Hercegovinos kalnas bei krenta vienas didžiausių krioklių Balkanuose – beveik šimto metrų aukščio Skakavaco krioklys. Čia taip pat aplankėme Tjentište kaimelį, kuriame stovi memorialinis kompleksas, pastatytas vykusio Sutjeskos mūšio kovotojams ir žuvusiems kariams atminti bei užsukome prie natūraliai susiformavusių Smėlio piramidžių. Jos buvo kuriamos daugelį metų, erozijai veikiant dirvožemį, šalnoms, vasaros karščiams, lietui ir stipriam vėjui įtakojant. Būtent dėl visų šių aplinkybių ir susiformavo įdomių formų figūros.
Toliau kelionę tęsėme link senovinio Trebinės miesto, garsėjančio Arslanagic tiltu. Trebinė yra įsikūrusi Trebišnjica upės slėnyje, kurį supa įspūdingi kalnai. Miestas turi nedidelį, bet vaizdingą senamiestį, kuriame veikia vietinės kavinukės bei dvi mečetės. Šiek tiek pasivaikščioję po miestuką, aplankėme ir garsųjį tiltą. Šis 92 m ilgio skliautuotas akmeninis tiltas per Trebišnjica upę buvo pastatytas XVI a., tačiau iki pat šių dienų atrodo įspūdingai. Pakeliui sustojome prie Tvrdoš vienuolyno. Tai populiari vieta tarp vietinių, nes jį mielai lanko tiek tikintieji, tiek mokinių klasės ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš toliau. Norint patekti į vienuolyno teritoriją, reikalinga tam tikra apranga, atvykusieji privalo dengti kojas ilgais sijonais arba kelnėmis. Jeigu kartais neatitinkate reikalavimų, prie įėjimo yra paruošta apranga, kuri laikinai jums pagelbės. Tvrdoš vienuolyno istorija siekia XV a., tačiau dabartinis jo vaizdas sukurtas jau 1955 m. Vienuolyno teritorijoje veikia stačiatikių bažnyčia, kurioje dalis grindų yra stiklinės, o pro jas matyti IV a. bažnyčios pamatai. Vienuolynas garsėja senomis vyno gamybos tradicijomis, todėl norintys gali įsigyti jo vietoje esančioje parduotuvėlėje.
Sekanti stotelė jau buvo Neumo kurortinis miestelis, esantis Bosnijos ir Hercegovinos pietuose, prie Adrijos jūros. Įdomu tai, jog šalis turi tik 20 kilometrų ruožą prie jūros. Neumo miestelyje praleidome dvi dienas, besilepindami saule ir jūra. Turistų čia beveik nėra, absoliuti atostogaujančių dauguma yra vietiniai bosniai. Kainos, atsižvelgiant į vietinių gyventojų pragyvenimo lygį, kurorto apgyvendinimo įstaigų tikrai nemažos, tačiau ir pasirinkimas jų čia labai mažas. Mes buvome apsistoję Motel Jadranka viešbutyje, iš kurio kambarių atsiveria vaizdas į jūrą. Restoranų kainos Neume taip pat gana aukštokos, lyginant su likusia Bosnijos ir Hercegovinos dalimi. Atmosfera kurorto gana įdomi, kažkuo priminė lietuvišką Palangą prieš kokius 20 – 30 metų. Viskas aplinkui taip paprasta, bet mums tas paprastumas labai patiko.
Pasidžiaugę trumpu atokvėpiu, kita šalies puse judėjome aukštyn. Pirmas sustojimas buvo Stolace, nedideliame miestelyje, kuriame aplankėme senamiestį ir svarbiausią jo akcentą – tvirtovę, esančią ant kalvos bei miestelio apylinkėse esančius krioklius. Sekantis tikslas buvo labai gražus viduramžių laikų Počitelj miestelis, įsikūręs ant Neretvos upės kranto. Pakeliui dar stabtelėjome prie kelių nekropolių, tačiau įspūdžio jie nepaliko. Počitelj miestelis nedidelis, bet tikrai vertas dėmesio. Lankomiausias miestelio objektas – Kulos tvirtovė, kurios bokštai iškilę ant stačios kalvos. Norintys pasigrožėti atsiveriančiomis miestelio panoramomis, tai padaryti gali užlipę į buvusios tvirtovės bokštą. Taip pat smagi atrakcija pasivaikščiojimas kalnais, nes iš jų atsiveria nuostabūs Počitelj vaizdai. Miestelyje radome ir įspūdinga mečetę, į kurios vidų norintys gali užeiti.
Pasidarę puikių kadrų, keliavome į Medžiugorę. Tai miestas, esantis už 25 km į pietvakarius nuo Mostaro, netoli sienos su Kroatija. Jis išgarsėjo 1981 m. kai šešetui Bosnijos ir Hercegovinos kroatų neva apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Nuo to laiko miestas yra gausiai lankomas piligrimų iš viso pasaulio. Medžiugorės apylinkėse radome įdomią Nancy ir Patrick pilį. Nors pilis vis dar plečiama, vyksta statybos, tačiau atrodo įspūdingai. 1999 m. kanadiečiai Nancy ir Patrick Lattos pradėjo statyti pilį Medžiugorėje kaip traukos objektą, skirtą kunigams, vienuolėms, seminaristams ir visiems tikintiesiems. Išpuoselėta aplinka ir įspūdinga pilies architektūra kelia nuostabą, o padarytos nuotraukos ypatingai gražios.
Medžiugorė ir jos apylinkės laikomos šventa vieta, todėl tai labai populiari krikščionių lankoma vieta. Čia gausu įvairių parduotuvėlių, kuriose galima įsigyti įvairių suvenyrų ir papuošalų, susijusių su šia vieta, keletą jų įsigijome ir mes.
Judėdami link Mostaro, pakeliui aplankėme Blagajaus kaimelį, kuris nutolęs nuo Mostaro vos 10 kilometrų ir tai yra viena labiausiai fotografuojamų vietų šalyje. Jį labiausiai garsina Blagajaus dervišo vienuolynas, kuris buvo pastatytas 1520 m. ant uolos krašto, šalia Buna upės ištakų. Prie pat vienuolyno yra nedidelis urvas, iš kurio trykšta Vrelo Bune šaltinis. Norinčius patyrinėti urvą, su gumine valtele plukdo vietinis gidas. Visas šis ansamblis su upe sukuria nepakartojamą vaizdą, kurį mielai lanko ir fotografuoja tiek vietiniai, tiek turistai. Ilgai čia neužsibuvę, pasiekėme vieną iš pagrindinių Bosnijos ir Hercegovinos tikslų – Mostarą.
Mostaras tikriausiai yra žinomiausias ir garsiausias Bosnijos ir Hercegovinos miestas. Jis yra istorinė šalies sostinė, kuri dažnai dar vadinama „Balkanų brangakmeniu“. Miesto vizitinė kortelė ir kartu didžiausias traukos objektas mieste – osmanų laikų arkinis Senasis tiltas. Nors 1993 m. tiltą susprogdino kroatų kariuomenė, tačiau šiandien jis yra lygiai toks pat, kaip ir anuomet. Šalia tilto įrengtas muziejus, kuriame galima susipažinti su tilto istorija. Didelį įspūdį mums paliko ir Mostaro senamiestis, kurio siauros gatvelės pilnos gyvybės ir šurmulio. Čia įsikūrę daugybė kavinių, restoranėlių bei suvenyrų parduotuvėlių. Smagiai pasivaikščiojome siauromis senamiesčio gatvelėmis ir palydėjome saulę prie Senojo tilto.
Beieškodami įdomių vietų, tarp jų radome Tito bunkerį, kuris buvo didžiulė šalies paslaptis, saugoma nuo visuomenės ne vieną dešimtmetį, todėl būtinai turėjome jį pamatyti.
Oficialiai apie bunkerio egzistavimą žinojo tik keturi vadai, be kruopščiai atrinktų darbuotojų, kurie turėjo pasirašyti konfidencialumo sutartį. Bunkeris buvo taip gerai paslėptas, kad jį pašaliniams aptikti nebuvo jokių šansų. Žvelgiant iš išorės, matosi tik trys įprasti gamtos apsupti namai, kurie daugiau nei 50 metų slėpė didžiausio karinio objekto, trečio pagal svarbą buvusioje Jugoslavijoje paslaptį. Bunkeris buvo pastatytas kaip prieglobstis prezidentui Titui, jo šeimai ir artimiems bendražygiams atominio karo atveju. Taip pat jis turėjo veikti ir kaip karinių operacijų centras. Labirintą primenantis objektas su daugiau nei 100 kambarių turėjo tapti 350 žmonių namais 6 mėnesius, jeigu kiltų atominis karas. Bunkeryje buvo sukurtos idealios sąlygos, kurios būtų leidusios žmonėms išgyventi puse metų be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Tito bunkeris buvo statomas 25 metus, išleistas ne vienas milijardas, tačiau jame taip niekas ir neapsigyveno.
Ekskursija po bunkerį su gidu truko pora valandų, gavome daugybę įdomios informacijos ir turėjome progą pamatyti tokią unikalią Europos vietą.
Po viešnagės bunkeryje, besigrožėdami nuostabiomis kalnų panoramomis, leidomės kalnų keliukais link Jaicės krioklių. Jaicė įsikūrusi netoli Travniko miesto, vidurinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje. Miestelis labai gražus, todėl jam skyrėme pora valandų. Pirmiausiai užsukome prie Jaicės centre esančio gražaus krioklio, kurio vanduo krenta iš 20 m aukščio į įspūdingą tarpeklį. Vėliau aplankėme požemines katakombas, pasivaikščiojome akmenimis grįstomis gatvelėmis tarp žavių Bosnijos stiliaus namukų, stabtelėjome prie kadaise čia stovėjusios viduramžių laikų tvirtovės griuvėsių, suvalgėme ledų ir keliavome prie Plivos vandens malūnų.
Plivos vandens malūnai – dar viena labai graži ir unikali Bosnijos ir Hercegovinos lankoma vieta, kurios nevalia praleisti. Plivos upėje nuo viduramžių buvo statomi vandens malūnai, tačiau iki šių dienų išlikusi tik Plivos vandens malūnų grupė. 24 vandens malūnai stovi ant natūralios kaskados, o juos jungia mediniai takai. Kiekvienas malūnas naudoja savo mechanizmą ir yra uždarytas mažame mediniame namelyje, kiekvienas turi savo numerį ir žalvarinį beldimą ant durų. Nors malūnai yra užrakinti ir neįmanoma patekti į vidų, lankytojai gali laisvai tyrinėti vietovę mediniais takais, jungiančiais vandens malūnus per daugybę seklių baseinų.
Istorija pasakoja, jog Plivos vandens malūnai kadaise priklausė turtingiesiems, kurie vėliau juos atidavė vietiniams gyventojams, tačiau pastarieji už tai jiems turėjo mokėti mokesčius. Gyventojai, pasitelkę upės tėkmės vandenį, vandens malūnus naudojo miltams malti. Šiandien malūnai nebenaudojami, tačiau pažvelgus į kai kurių jų vidų, matyti vis dar išlikę miltų malimo mechanizmai.
Viena iš nakvynės vietų buvo suplanuota Hotel IUT viešbutyje Travnike, todėl sekanti stotelė buvo šis miestelis ir jo apylinkės. Travnikas laikomas tradicinio bosnių patiekalo čevapio sostine, todėl apsilankius čia, tiesiog privaloma jo paragauti. Mes čevapį valgėme geriausiai jį ruošiančiame restorane Ćevabdžinica Hari. Taip pat mieste radome labai gražią ir spalvingą mečetę, išsiskiriančią iš kitų mečečių savo interjeru. Deja, į vidų galima patekti tik tam tikru metu, todėl mes ją apžiūrėjome tik iš išorės.
Baigiant mūsų kelionę po Bosniją ir Hercegoviną, apsilankėme keliose tvirtovėse, tarp kurių buvo Vranduko, Dobojaus ir Srebreniko tvirtovės. Labiausiai patiko XV a. Vranduko pilis, sudaryta iš citadelės su pagrindiniu bokštu ir apsaugine siena. Bokšte įrengtas muziejus, kuriame eksponuojami įvairūs pilies apyvokos daiktai. Kiemelyje galima išbandyti šaudymą iš lanko, apžiūrėti pilies turgelio imitaciją.
Dobojaus tvirtovė yra viena seniausių šalyje esančių gynybinių įtvirtinimų. Manoma, kad šiandieninės tvirtovės amžius siekia XV a., tačiau yra įrodymų, kad toje pačioje vietoje panašūs statiniai stovėjo dar X a. Neseniai ši pilis buvo restauruota ir atverta lankytojams.
Paskutinė mūsų aplankyta tvirtovė buvo Srebreniko tvirtovė, stovinto to paties pavadinimo miesto pakraštyje. Tvirtovė yra geriausiai išsilaikiusi Bosnijos ir Hercegovinos viduramžių pilis, kurios istorija siekia XIV a. Deja, iš išorės pilis atrodo įspūdingiau nei iš vidaus.
Savo kelionę po Bosniją ir Hercegoviną baigėme ten, kur ir pradėjome – Tuzloje. Kelionė buvo tikrai fantastiška, todėl norintiems turėti kitokių patirčių, nuostabių kadrų ir nepakartojamų emocijų, tikrai rekomenduojame šią šalį.
Nors savarankiška kelionė po šią nuostabią šalį ir nebuvo trumpa, tačiau ji mums nekainavo brangiai. Iš viso bazinis kelionės paketas (skrydžiai ir viešbučiai) mums gavosi už ypatingai mažą kainą, tik už 250 eurų vienam asmeniui. Visada keliaujam pigiai ir tą daryti padedame savo klientams.
Pateikiame 7 priežastis, kodėl verta pradėti keliauti savarankiškai ir drąsiai keliaukite ne tik į Bosniją ir Hercegoviną, tačiau ir po visą pasaulį. Nežinote nuo ko pradėti planuoti kelionę – kreipkitės į mus ir mes suplanuosime kelionę už jus.
Mėgstate keliauti savarankiškai? Peržiūrėkite šiuos paslaugų įrankius, kuriais mes dažniausiai naudojamės!
- Skyscanner pagalba rasite bene pigiausius skrydžių bilietus.
- Tiqets svetainėje galite pirkti bilietus į muziejus, renginius ir pramogų parkus.
- Booking ir Agoda siūlo geriausias nakvynės kainas.
- Draudimas padės išvengti neplanuotų išlaidų keliaujant užsienyje.
- Pervežimo paslaugas iš oro uosto iki reikiamos vietos galite užsisakyti internetu.
- GetYourGuide siūlo įvairias pramogas: nuo skrydžio oro balionu iki nardymo su rykliais!
JUMS TAIP PAT GALI BŪTI ĮDOMU
Sekite naujienas paspaudę PATINKA ant mūsų Facebook puslapio. Taip pat norėdami gauti išskirtinius kelionių pasiūlymus tiesiai į savo elektroninio pašto dėžutę, galite užsiregistruoti ČIA.
Išskirtiniai patarimai ir kita vertinga info
Ši informacija pasiekiama, tik prisijungusiems
ir aktyvią narystę turintiems klubo nariams