Kembridžas – rytų Anglijoje esantis miestas, kurį garsina nuo XIII a. pradžios veikiantis prestižinis Kembridžo universitetas.
Dar gerokai prieš įkuriant universitetą Kembridžas buvo svarbus normanų įtvirtinimas. Nepaisant romantiško viduramžių charakterio, Kembridžas yra visiškai modernus miestas, kuriame ištisus metus vyksta įvairūs aukščiausios klasės kultūros renginiai. Didžiausio lankytojų dėmesio sutraukia vidurvasario mugė „Midsummer Fair“, kuri vyksta toje pačioje vietoje daugiau nei 800 metų bei garsusis Kembridžo liaudies festivalis, įkurtas 1965 m.
Kembridžas taip pat mėgstamas dėl daugybės žaliųjų erdvių, įskaitant Parker’s Piece bei Christ’s Pieces parkus, kurioje gausu gražių dekoratyvinių medžių, gėlių ir kitokių augalų.
Viena iš smagiausių pramogų, kurias galite išbandyti lankantis Kembridže, yra plaukimas Kamo upe, kuri eina per miesto širdį ir iš kurios atsiveria neįtikėtini vaizdai. Taip pat verta pasivaikščioti Kamo upės pakrante, kuriame rasite vaizdingą „The Backs“ rajoną.
Tarp daugybės istorinių miesto pastatų žinomiausi yra Kavendišo laboratorija, Trejybės koledžas, Matematinis tiltas, universiteto biblioteka, Šv. Marijos bažnyčia bei Karaliaus koledžo koplyčia.
1441 m. Henriko VI įkurtas Karaliaus koledžas ir jo koplyčia yra labiausiai su Kembridžu susiję lankytini objektai. Miesto šedevras – Karaliaus koledžo koplyčia, kuri buvo pastatyta etapais nuo 1446 iki 1515 m. Ji laikoma vienu didžiausių vėlyvosios gotikos architektūros kūrinių.
Henrikas VIII mieste 1546 m. įkūrė ir Trejybės koledžą, o paties karaliaus statula yra puošnioje nišoje virš Didžiųjų vartų. Tarp šio koledžo absolventų buvo seras Izaokas Niutonas, lordas Džordžas Noelis Gordonas Baironas bei žymus austrų filosofas Liudvigas Vitgenšteinas. Žymiausia Trejybės koledžo vieta – Didysis kiemas, kuris, kaip teigiama, yra didžiausias Europoje uždaras kiemas ir kurį XVII amžiaus pradžioje perkūrė kolegijos magistras Tomas Nevilas.
