Adrijos jūroje, Kvarnerio įlankos šiaurinėje dalyje yra Kroatijai priklausanti Cres sala. Jos ilgis siekia 68 km, o plotis nuo 2 iki 12 km. Nors ji atrodo nedidelė, tačiau plotu nei kiek nenusileidžia didžiausiai šalies salai Krk. Iš pirmo žvilgsnio sala atrodo labai kalnuota, tačiau taip nėra. Kalnai daugiausiai stūkso šiaurinėje dalyje ir jų aukščiausia vieta iškyla vos daugiau 600 metrų. Rytinėje pusėje plyti lygumos, o viduryje salos tyvuliuoja gėlavandenis Vranos ežeras. Kadangi ežero vanduo yra tiekiamas kaip geriamasis gyventojams, todėl jis yra saugomas.
Cres sala lengvai pasiekiama keltu iš Krk salos arba Istrijos pusiasalio. Salos augaliją sudaro daugiausiai krūmynai, būdingi Viduržemio jūros tipui ir tik rytinėje pusėje galima pamatyti lapuočių medžių. Kadangi sala nėra apsaugota nuo vėjo, todėl čia dažnai yra vėjuota. Pietinėje pusėje Cres sala sujungta tiltu su Lošinio sala.
Pagrindinis pragyvenimo šaltinis vietinių gyventojų yra žvejyba, turizmas ir avininkystė, bet taip pat auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, daržovės ir vaistažolės. Sala turtinga įvairiais paplūdimiais, todėl sau tinkantį gali išsirinkti kiekvienas. Čia yra mažų ir didelių, smėlėtų, akmenuotų ir smulkaus žvyro paplūdimių. Žymiausi iš jų yra Mali Bok, Orlec, Valun ir Lubenice paplūdimiai.
Mali Bok paplūdimys yra akmenuotas, apsuptas aukštų uolų, kurios leidžia atsikvėpti pavėsyje karštą dieną. Valun paplūdimys yra šalia to paties pavadinimo kaimo, apsuptas pušų ir galintis pasiūlyti viską, ko reikia geram poilsiui. Vienu gražiausių paplūdimių saloje tituluojamas Lubenice paplūdimys, turintis nuostabų baltą žvirgždą ir skaidrią jūrą. Jis puikiai tinka ramiam šeimyniniam poilsiui. Kiti rekomenduojami aplankyti objektai yra Apvalusis Venecijos bokštas, miesto sienų liekanos ir Cres muziejus. Norintys gali užsukti į Šv. Marijos, Šv. Sebastiano bažnyčias ir Pranciškonų vienuolyną.
